aA
Yra keturios vištų veislės, pasižyminčios juodais organais. Visoms joms būdinga ta pati genetinė mutacija, rašoma nationalgeographic.com. Mokslininkas paaiškina, kodėl taip nutiko.
Ayam Cemani
© Shutterstock

„Ayam Cemani“ veislės vištos, ko gero, yra didžiausią pigmentaciją turintys gyvūnai pasaulyje. Melsvai juodos spalvos yra ne tik šių vištų plunksnos, snapas, skiauterė, liežuvis bei pirštai, bet ir kaulai. Net mėsa atrodo kaip marinuota kalmarų rašale.

Įdomu tai, kad ši Indonezijoje aptinkama vištų rūšis yra paprasčiausiai ekstremaliausias pavyzdys to, ką mokslininkai vadina odos hiperpigmentacija. Kitai vištų veislei, kurios atstovės vadinamos šilkinėmis dėl švelnių, plaukus primenančių plunksnų, taip pat būdinga odos ir audinių hiperpigmentacija. Į hiperpigmentuotų vištų sąrašą galima įtraukti ir juodas Vietnamo „H’Mong“ vištas bei Švedijos „svarthöna“.

Mokslininkai šį reiškinį vadina fibromelanoze.

„Turime įrodymų, kad tai yra įmantraus genomo pertvarkymo rezultatas“, – sako Leifas Anderssonas, Švedijos Upsalos universiteto genetikas, tyrinėjantis naminių gyvulių genetiką.

Be to, L. Anderssonas teigia, kad visų šių vištų veislių genetinę mutaciją galima atsekti iki vieno paukščio, kuris galbūt gyveno prieš šimtus ar net tūkstančius metų.

„Fibromelanozę sukelianti mutacija yra labai savita, todėl esame tikri, kad ji įvyko tik kartą“, – pasakoja mokslininkas.

Ayam Cemani
Ayam Cemani
© Shutterstock

Gal pageidautumėte juodos vištienos?

Nors internautai matė įvairiausių gyvūnų, turinčių melanizmą: nuo juodų panterų ir servalų iki melanistinio flamingo bei gekonų ir gyvačių juodais žvynais, tačiau L. Anderssono tyrinėjamos vištos šią pigmentaciją pakylėja į naują lygį. Štai kaip ji atsiranda.

Daugelis stuburinių gyvūnų turi geną, vadinamą endotelinu 3, arba EDN3, kuris, be kita ko, kontroliuoja odos spalvą. Vystantis normaliai vištai, kai kurios ląstelės, pavyzdžiui, esančios odoje ir plunksnų folikuluose, išreiškia EDN3, kuris sukelia melanoblastų, arba spalvą sukuriančių ląstelių, migraciją.

Hiperpigmentaciją turinčių vištų atveju beveik visos organizmo ląstelės išreiškia geną EDN3, todėl susidaro iki 10 kartų daugiau melanoblastų, o kaulai ir vidaus organai atrodo kaip išmirkyti dervoje.

„Tai netinkama migracija, – sako L. Anderssonas. – Per didelis endotelino 3 kiekis, ir dar netinkamose vietose, sukelia klaidingą pigmentinių ląstelių migraciją.“

Laimei, ši mutacija, regis, neturi jokio neigiamo poveikio paukščių sveikatai.

Tiesą sakant, dėl tamsios spalvos šios veislės pasidarė vertingesnės augintojų ir gurmanų tarpe. Jie tvirtina, kad neįprastos spalvos mėsa ir kaulai pasižymi unikaliu ir sodriu skoniu.

Nuo keistenybės iki geriausios veislės

Nors mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kas daro šias vištas ypatingas, jų veislių atsiradimo aplinkybes vis dar gaubia paslaptis.

Daugelis mano, kad keletas Marco Polo užrašytų žodžių yra pirmasis juodus kaulus turinčių vištų paminėjimas istorijoje. 1298 m. keliaudamas po Aziją, tyrinėtojas aprašė vištų veislę, kurios atstovės „turi plaukus kaip kačių, yra juodos ir deda geriausius kiaušinius“. Nors niekas negali tiksliai patvirtinti, bet apibūdinimas labai primena šilkines vištas. L. Anderssono teigimu, mutacija greičiausiai išplito visame pasaulyje padedant paukščių augintojams, susižavėjusiems neįprasta vištų spalva. Yra net istorija apie jūreivį, iš Rytų Azijos pargabenusį juodą vištą. Ji galėtų paaiškinti, kaip „svarthöna“ atsidūrė Europoje.

„Manau, akivaizdu, kad žmonėms patinka naminių gyvulių įvairovė“, – nurodo L. Anderssonas, kuris taip pat ištyrinėjo šilkinių vištų plunksnų genetinę kilmę ir dabar nagrinėja, kaip išsivystė jų skiauterės.

Nepaisant to, kad šios veislės žinomos mažiausiai keletą amžių, jų atstovės vis tiek yra pakankamai retos.

Ayam Cemani
Ayam Cemani
© Shutterstock

Pavyzdžiui, iš keturių minėtųjų veislių tik šilkinės vištos gavo Amerikos naminių paukščių asociacijos tobulumo standartą. Tai reiškia, kad jos gali dalyvauti konkursuose.

Amerikos naminių paukščių asociacijos prezidento Johno Monaco teigimu, standarto suteikimo procedūra gali užtrukti ne vienerius metus.

„Ayam Cemani veislė nėra labai sena, žmonės tik dabar pradeda rimtai ja domėtis, – sako J. Monaco. – Užtat šilkinių vištų pilna visur. Yra daug porūšių, be to, šios vištos laimėjo ne vieną konkursą.“

Žinoma, L. Anderssonui visos juodų vištų veislės yra nugalėtojos, nes jų spalva genetiniu požiūriu yra tokia neįtikima.

„Pigmentacija su defektais yra daug dažnesnis reiškinys, pavyzdžiui, baltos dėmės arba pigmentacijos nebuvimas, nes lengviau suardyti genus, nei juos suaktyvinti, kaip nutiko šių veislių atveju“, – teigia jis.

Šios vištos tapo juodomis atsitiktinumo dėka, tačiau žmonės sąmoningai nusprendė jas veisti ir išplatino po visą planetą.

„Šis faktas nepaprastai žavi“, – prisipažįsta genetikas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.2000

Mokslininkai išsiaiškino, kuo žmogus panašus į salamandrą: apie šią savo kūno savybę turbūt net nežinojote (3)

Salamandros ir kai kurie kiti gyvūnai gali atsiauginti prarastas galūnes. Mokslininkai panašią...

Mokslininkus suglumino jų pačių atradimas: kaip ankstyvos Visatos juodosios bedugnės išaugo tokios didelės? (1)

Ankstyvąją Visatą tyrinėjantys kosmologai susidūrė su keistu atradimu. Jiems pavyko aptikti...

Paskubėkite: šiąnakt didžiausia tikimybė pamatyti įspūdingą meteorų lietų (19)

Jeigu šiandien vakare dar neturite planų, jums pasisekė. Vakar, pirmadienį, ir šiandien,...

Technologijų bendrovė siūlo daugiau nei 100 tūkst. dolerių: jums tereikia parduoti savo veidą (31)

Norėtumėte važinėti nauju „Porsche“? Taupote pinigų namui? O gal svajojate apie kelionę...

„Mokslo sriuba“: kaip Lietuvoje remontuojami lėktuvai? (2)

Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, pernai pasaulyje buvo įvykdyta daugiau nei 46...

Top naujienos

Seimo narių uždarbis vėl kaitina kraują: tūkstančiai dalijasi pasenusia melagyste (45)

Vagių šutvė! Valdžiažmogių pasityčiojimas iš liaudies! Tokios reakcijos vėl pasipylė po to,...

Kaunas jau ruošiasi pranešti blogą žinią: šiukšlių išvežimas gali brangti iki 50 proc. (18)

Kaune mieste bei visame Kauno regione gyventojai už buitinių atliekų surinkimą bei išvežimą jau...

Pragariško Alytaus gaisro realybė: be miego pluša ištisą parą, du ugniagesius teko atiduoti į medikų rankas (187)

Alytus jau aštuntąją dieną kovoja su padangų perdirbimo įmonės „ Ekologistika “ gaisru....

Karbauskis užsiminė, kaip galėtų atrodyti pataisytas automobilių mokestis: mokėtų mažiau gyventojų (121)

Trečiadienį po koalicinės tarybos posėdžio valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas...

Karas su Žvėryno milijonieriais pasiekė naujas aukštumas: pirmieji pamatykite, kaip krinta žemgrobių tujos (151)

DELFI užfiksavus, kad Vilniuje, garsiojoje žemgrobių gatvėje, dar visai neseniai atlaisvinta...

Ekspertų akimis: kur grubiai klydo „Žalgiris“ ir vasaros patirtį išnaudojusi „Sūduva“ laida „Sportinė forma“

Po A lygos 27-ojo turo savo pozicijas sustiprino šalies čempionų titulą ginanti Marijampolės...

Teismas: Veryga viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją (134)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( LVAT ) išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. spalio...

Paskelbė daugiau detalių apie Anglijoje su 39 žmonių kūnais rastą vilkiką

Sofija trečiadienį patvirtino, kad pietryčių Anglijoje rastas vilkikas , kuriame buvo aptikti...

Mokykla Kaune neatsigina norinčių dirbti: atrado sėkmės receptą, kuris it magnetas traukia jaunus mokytojus

Naujų mokytojų poreikį Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė vadina...

Pravers visiems: kaip greitai prisitaikyti prie darbo aplinkos ir kolegų

Pradžia naujoje darbo vietoje visada ir baugina, ir džiugina. Ji neatsiejama nuo naujos...