Šimtus metų mokslininkai bando sukurti paprastą ir pigų būdą sintetinti kokainą. Ir dabar jiems tai pavyko – šią narkotinę medžiagą mokslininkai išgavo modifikavę tabako augalą.
Anksčiau, norėdami tyrinėti kokaino sintezę, mokslininkai dažnai tyrinėdavo hiosciaminą – giminingą medžiagą gaunamą iš tos pačios 4-(1-metil-2-pirolidinil)-3-oksobutano rūgšties (dažnai anglų kalboje trumpinama kaip MPOA). Hiosciaminas gaunamas konvertuojant MPOA į metilo 4-(1-metil-2-pirolidinil)-3-oksobutanoatą (MMPOA). Kadangi tai – giminingos medžiagos, mokslininkai manė, kad kokainą galima išgauti labai panašiai.
Tačiau visi ankstesni bandymai iš MMPOA pagaminti kokainą žlugo. Mokslininkam tai buvo tikras galvosūkis, tačiau jie ir toliau ieškojo išeičių.
Dabar jiems pavyko išsiaiškinti, kad MMPOA nėra reikalingas kokaino sintezei. MPOA yra konvertuojamas į kokainą naudojant du fermentus – „EnCYP81AN15“ ir „EnMT4“
Norėdami tai įrodyti, mokslininkai genetiškai pakeitė tabako augalo giminaitį, kad gamintų šiuos du fermentus, ir augalo lapuose įvyko kokaino sintezė. Ir nors pagaminamas kiekis buvo daug mažesnis nei matomas kokos augaluose, faktas, kad kokaino biosintezės mįslė buvo atskleista, atveria galimybę masiškai gaminti kokainą kituose organizmuose, tokiuose kaip E. coli bakterijos. Tik kam to reikia?
Mokslininkai tyrinėja kokaino veikimą ir jo medicinines savybes, kad galėtų kurti vaistus kokaino pagrindu. Kokainas kadaise jau buvo naudojamas kaip vaistai, o ir dabar JAV maisto ir vaistų administracija leidžia naudoti kokainą anestezijai gleivinei. Mokslininkai nedega noru remti narkotikų kartelių ar auginti kokos augalus patys, todėl ieško būdų kaip pasigaminti gryno, kokybiško kokaino.
