Tačiau po 10 dienų, vos diena prieš suplanuotas laidotuves, velionė staiga pagimdė. To nebuvo matę ir laidojimo namų darbuotojai, ir moters šeima. Kol vieni šaukė apie raganavimą, specialistai pateikė racionalų paaiškinimą.
Nomveliso Nomasonto Mdoyi gulėjo ant ritualines paslaugas teikiančios įmonės stalo. Ji buvo ruošiama kitą dieną turėjusioms įvykti laidotuvėms, kai vienas darbuotojas pastebėjo, kad tarp velionės kojų guli kūdikis. Šoką sukėlęs įvykis sukėlė audrą visoje Pietų Afrikoje. Velionės mama visų prašė paaiškinti, kaip tai galėjo nutikti, o kai kurie afrikiečiai šeimą apkaltino raganavimu ir prašė susilaikyti nuo įprasti katalikiško laidojimo. Visgi, raganavimas čia niekuo dėtas.
Penkių vaikų mama laukėsi jau ne pirmą mėnesį. Kuomet ją ištiko mirtis, kūnas iš karto pradėjo irti. Irimo proceso metu kūne pradeda daugintis bakterijos, kurios išskiria dujas. Jos kūną išpučia, viduje kyla spaudimas. Profesionalūs laidojimo namai turi priemonių su tuo kovoti, neaišku, kodėl šioje įstaigoje kūnui buvo leidžiama taip stipriai išsipūsti.
Po kelių dienų iš įvairių kūno angų pradeda tekėti kūno skysčiai. Šiuo atveju spaudimas buvo pakankamai stiprus, kad iš moters būtų išstumtas vaisius. Šis fenomenas yra gerai žinomas ir aprašytas, jis istorijoje yra pasitaikęs ne kartą. Savaime aišku, kūdikis niekada tokiais atvejais negimsta gyvas – jis yra tiesiog išstumiamas, tai nėra gimdymas ir tai įvyksta tik praėjus kuriam laikui po mirties.
Šeima nepakluso išsigandusių žmonių reikalavimams ir moterį palaidojo viename karste su kūdikiu pagal visus papročius. Nors kalbos apie raganavimą netyla, girdimi ir kitokie klausimai. Svarstoma, kas būtų nutikę, jei medikai būtų suskubę suteikti pagalbą laiku. Galbūt būtų pavykę išgelbėti bent kūdikį, nes neštumas ir taip jau artėjo prie pabaigos?
