Toks R. G. Kleino požiūris į žmogaus vystymąsi, paremtas genetiniais įvairių iškasenų tyrimais, prieštarauja kitų mokslininkų teiginiams, jog neandertaliečiai bei šiuolaikiniai žmonės maišėsi tarpusavyje. Tokios teorijos išvestos atlikus iškastinių neandertaliečio liekanų ir šiuolaikinių žmonių kaulų palyginimą. Pasak jų, neandertaliečio genus turi visi Europoje gyvenusių žmonių palikuonys.
„Aš nemanau, kad dabar taip galima teigti“, - tvirtina R. G. Kleinas.
Atlikęs neandertaliečio liekanų DNR tyrimus, Stanfordo universiteto mokslininkas padarė prielaidą, jog žmonės ir neandertaliečiai turėjo bendrus protėvius, gyvenusius maždaug prieš 500 tūkst. metų. Tačiau, tai nereiškia, kad žmonės ir neandertaliečiai kryžminosi tarpusavyje. Afrikoje išsivystę modernūs žmonės maždaug prieš 45 tūkst. metų užplūdo neandertaliečių gyvenamuosius plotus.
„Neandertalietis buvo labai sėkminga rūšis“, - teigia R. G. Kleinas. Tačiau priežastys, dėl kurių jie išnyko, kol kas nežinomos. Kai kurių mokslininkų teigimu, jie išmirė nuo modernių žmonių atneštų ligų. Kitos teorijos teigia, jog žmonės buvo labiau išsivystę proto atžvilgiu ir sugebėjo išstumti neandertaliečius, kurie išmirė dėl maisto stygiaus.
R. G. Kleino manymu, žmonės sugebėjo išsivystyti atitinkamus genus, atsakingus už kalbą, ko neturėjo neandertaliečiai, tačiau ši jo teorija visiškai neturi pagrindimo.
Tuo tarpu Jutos universiteto antropologas Henry Harpendingas (Henris Harpendingas) tvirtina esąs neįtinkintas nei R. G. Kleino pateiktais argumentais, nei kitomis teorijomis, pagal kurias neandertaliečiai ir modernūs žmonės kryžminosi tarpusavyje.
Pasak jo, genetiniai turimų duomenų tyrimai yra netikslūs ir pagal juos galima daryti dviprasmiškas išvadas. „Šiuo metu nėra jokių įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių kurį nors iš požiūrių“, - sakė jis.
