aA
Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymė daro didžiulę įtaką šiaurinio pusrutulio orams. Naujas tyrimas parodė, kad klimato kaita per artimiausius kelis dešimtmečius gali sukelti tam tikrų nerimą keliančių šios stipraus oro srauto sistemos pokyčių, o tai reikštų drastiškus orų pokyčius abiejose Atlanto pusėse.
Klimato krizei ir toliau gilėjant, galima tikėtis akivaizdžių Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymės sukrėtimų, o tai paskatintų esminius orų pokyčius.
Klimato krizei ir toliau gilėjant, galima tikėtis akivaizdžių Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymės sukrėtimų, o tai paskatintų esminius orų pokyčius.
© NASA

Naujausias tyrimas šia tema rugsėjo mėnesį buvo paskelbtas moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“.

Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymė yra sparčiai plūstančių oro srovių juosta, nusidriekusi per Atlanto vandenyną tarp Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos. Tai slėgio gradiento rezultatas, atsirandantis iš pietuose esančio šilto oro srauto, atkeliaujančio iš tropikų, ir šalto oro srauto, atkeliaujančio iš arktinių regionų.

Ši vėjų juosta ne tik turi įtakos laikui, per kurį orlaivis perskrenda vandenyną, bet ir daro poveikį Vakarų Europos orams. Ši juosta gali atnešti šiltesnius orus, tačiau ji taip pat gali prisidėti prie stereotipinių lietingų ir vėjuotų orų, su kuriais Jungtinė Karalystė susiduria žiemos mėnesiais.

Gamtiniai atmosferos sraujymės pokyčiai nuo 10 proc. iki 50 proc. prisideda prie kasmetinių kritulių ir temperatūros svyravimų tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Vakarų Europoje, rašo iflscience.com.

Klimato krizei ir toliau gilėjant, galima tikėtis akivaizdžių Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymės sukrėtimų, o tai paskatintų esminius orų pokyčius.

Siekdami išsiaiškinti, kokia bus atmosferos sraujymės ateitis, Arizonos universiteto Klimato sistemų centro mokslininkai nutarė atsigręžti į praeitį. Jie ištyrė, kaip atmosferos sraujymė kito per pastaruosius 1 250 metų, tam pasitelkdami pažangiausią ledynų šerdies mėginių iš beveik 50 Grenlandijos ledo plokštės vietovių analizę.

Klimato krizei ir toliau gilėjant, galima tikėtis akivaizdžių Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymės sukrėtimų, o tai paskatintų esminius orų pokyčius.
Klimato krizei ir toliau gilėjant, galima tikėtis akivaizdžių Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymės sukrėtimų, o tai paskatintų esminius orų pokyčius.
© NASA

Tai jiems padėjo atkurti Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymės pokyčius, įvykusius dar VIII a. Maždaug tuo laikotarpiu pasaulis susidūrė su vikingais. Ši analizė mokslininkams suteikė įžvalgų apie prigimtinį atmosferos sraujymės kintamumą ir tai, kokią įtaką jai daro platesnio masto pokyčiai.

Mokslininkų tyrimas rodo, kad atmosferos sraujymės padėtis gali smarkiai nukrypti nuo natūralaus kintamumo ribų jau 2060-aisiais, jeigu šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir toliau bus nekontroliuojamos. Taip yra todėl, kad išsipildę XXI a. klimato atšilimo scenarijai veikiausiai nustums atmosferos sraujymę į šiaurę, o tai sukels žymius nukrypimus nuo normos.

„Tokie nukrypimai turės milžiniškų pasekmių orams tam tikrose vietovėse, – pranešime pabrėžė Matthew Osmanas iš Arizonos universiteto Klimato sistemų centro, pagrindinis tyrimo autorius. Tarkime, kai atmosferos sraujymė yra tolėliau pietuose, paprastai sausais orais pasižyminčiame Iberijos (Pirėnų) pusiasalyje vyrauja švelnesnės ir drėgnesnės oro sąlygos.

Klimato krizei ir toliau gilėjant, galima tikėtis akivaizdžių Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymės sukrėtimų, o tai paskatintų esminius orų pokyčius.
Klimato krizei ir toliau gilėjant, galima tikėtis akivaizdžių Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymės sukrėtimų, o tai paskatintų esminius orų pokyčius.
© NASA

Tačiau atmosferos sraujymei nuslinkus į šiaurę didelė šio drėgno oro dalis taip pat pasitraukia iš Pirėnų pusiasalio ir juda ir taip drėgno Skandinavijos regiono link. Tad ateityje ašigalių link judanti atmosferos sraujymė gali turėti panašių, tačiau labiau ilgalaikių pasekmių.“

M. Osmanas pažymi, kad mes jau pamažu imame jausti šių pokyčių pasekmes. Vien per praėjusią vasarą precedento neturintys reiškiniai Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų dalyje ir potvyniai Europoje buvo smarkiai paveikti atmosferos sraujymės.

Kai kurie iš šių trumpalaikių įvykių gali sutilpti į natūralias kintamumo ribas – ekstremalūs pastarųjų tūkstantmečių reiškiniai, pavyzdžiui, ne vienas badas Vakarų Europoje, taip pat gali būti siejami su atmosferos sraujymės pokyčiais – tačiau per artimiausius 40 metų, jei klimato krizės klausimas ir toliau nebus sprendžiamas, padėtis gali išsprūsti iš „normalios zonos“ ribų.

„Mūsų tyrimo rezultatai yra tarsi įspėjimas: nors atmosferos sraujymės išklydimas iš įprastų jos ribų sukeltų problemų, galutinė jos trajektorija vis dar yra mūsų valioje“, – apibendrino M. Osmanas.

Šaltinis: https://www.pnas.org/content/118/38/e2104105118

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
3.3947

Pasauliui artėjant prie klimato katastrofos JT perspėjimui pasitelkė dinozaurą: gelbėkite savo rūšį, nes išnykti yra blogai (35)

Jungtinės Tautos kviečia neįprastą „liudytoją“ liudyti apie iškastinio kuro deginimo,...

Gera žinia Europos gyventojams: fiksuojamas beprecedentis emisijų sumažėjimas (5)

Europos Sąjunga (ES) smarkiai viršijo Kioto protokolo klimato tikslus. Tai lėmė ir koronaviruso...

Po rekordinių metų meteorologijos organizacija skelbia apie klimato krizės padarinius: ims trūkti maisto ir vandens (30)

2020 metai, anot JT ataskaitos, buvo karščiausi metai Azijoje nuo orų stebėjimų pradžios....

JK žvalgybos tarnybos sudarė debesijos sutartį su „Amazon“ (4)

Jungtinės Karalystės žvalgybos agentūros patikėjo slaptus duomenis JAV bendrovės „ Amazon...

Top naujienos

3 vakcinos, kurios šiemet būtinos kiekvienam – jų negavus viena liga gali apsunkinti kitą

Koronavirusas , gripas ir pneumokokas – trys itin pavojingos infekcijos, galinčios baigtis...

Seime – naujas siūlymas didinti pensijas: kiek svarbus būtų turimas stažas (139)

Siūloma senatvės pensijas visiems didinti vienodu tempu, darbo stažo įtaką panaikinti ne iš...

Pagaliau: Nausėda sutinka svarstyti Karoblio kandidatūrą į ES ambasadorius papildyta (76)

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį po susitikimo su Estijos prezidentu Alar Karis...

Patvirtinta: mokinių atostogų metu įsigalioja griežtesnė tvarka, besitestuojantys gaus testus į namus (50)

Vyriausybė praėjusią savaitę prailgino moksleivių rudens atostogas dviem dienoms, o šią...

ETT nurodė Lenkijai mokėti po 1 mln. eurų per dieną už ginčą dėl teismų papildyta (391)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) trečiadienį įpareigojo Lenkiją mokėti po 1 mln....

Prie mįslingai po vestuvių puotos dingusio klaipėdiečio paieškos prisijungė ir Uosto direkcijos pajėgos

Prie 31 metų vyro, dingusio naktį iš spalio 16-osios į 17-ąją, paieškų taip pat yra...

SAM viceministrė: iš reanimacijoje atsidūrusių koronaviruso pacientų neišgyvena net 70–80 proc. įvardino gydymo kainas (861)

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė Delfi laidoje „Iš esmės“...

Vilnius uždraudė šildytis akmens anglimi ir durpių briketais: baudos sieks iki 600 eurų (177)

Draudimas individualių ir daugiabučių namų butų gyventojams kūrenti krosnis akmens anglimi ir...

Nausėda teigia analizuojantis įstatymą dėl darbuotojų testavimo jų pačių lėšomis (11)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia dar analizuojantis įstatymo pataisas, numatančias prievolę...

Ar rudieji ryžiai iš tiesų vertingesni už baltuosius? Štai kokių argumentų pateikia dietologai (1)

Leidinyje „Health“ sveikatos rubriką turinti sertifikuota visuomenės sveikatos specialistė,...