Tyrimo metu 16 sveikų jaunų vyrų atsitiktiniu būdu buvo priskiriami prie grupelių, kurių nariams buvo duodamos 100, 300, 1000 miligramų vaisto dozės arba placebo. Kiekvienas savanoris iki tyrimo pabaigos buvo priskirtas visoms grupelėms, todėl buvo gauti ir kiekvieno tyrimo dalyvio kontroliniai rezultatai.
Savanoriai buvo tiriami elektroencefalografu, matavusiu smegenų aktyvumą, bei atliko daugybę įvairių testų. Pirmoji testų grupė buvo atliekama po gero nakties miego. Vėliau jie buvo testuojami kas kelias valandas per bemiegę naktį – viso jiems nebuvo leidžiama miegoti 27 valandas.
Paaiškėjo, kad vaistas žymiai pagerino testų atlikimo rezultatus. O didesnė vaisto dozė veikdavo ilgesnį laiką.
Ampakinai veikia jungdamiesi prie tam tikrų smegenų ląstelių receptorių, vadinamų AMPA A-tipo glutamato receptoriais. Dėl to padidinamas neurotransmiterio glutamato aktyvumas bei palengvinamas mokymosi ir įsiminimo procesas. O dėl trumpo pusamžio – šiuo atveju kelių valandų trukmės – ampakinai beveik neturi nepageidaujamo poveikio.
Vaistas, su kuriuo prieš patvirtinant jo tinkamumą reikės atlikti išsamesnius klinikinius tyrimus, tūrėtų būti tinkamas gydyti narkolepsijai, lėktuvu perskridus į kitą laiko juostą, sergant hiperaktyvumo sutrikimu, sukeltu dėmesingumo trūkumo ir netgi Alzhaimerio ligai gydyti.
Tačiau neabejotinai vaistas bus įdomus ir sveikai populiacijos daliai. „Jis nestimuliuodamas sukelia kortikalinio aktyvumo būseną“, - sakė ampakinų išradėjas Gary Lynchas iš Kalifornijos universiteto (JAV).
Pensilvanijos universiteto (JAV) bioetikos specialistas Arthuras Caplanas sakė nematąs nieko blogo, kad žmonės vartos šį vaistą kovai su atminties prastėjimu dėl amžiaus: „Smegenų stimuliavimas įrašais užrašų knygelėje ne tiek jau daug skiriasi nuo smegenų stimuliavimo vaistais“.
