Naujas tyrimas pateikė įrodymų, kad pasveikusių koronaviruso pacientų imuninė atmintis greičiausiai išlieka mažiausiai aštuonis mėnesius, rašoma „Bussines Insider“.

Ši „atmintis“ remiasi ne tik antikūnais: ji taip pat susijusi su baltaisiais kraujo kūneliais, vadinamosiomis T ir B ląstelėmis, turinčiomis įspūdingas „atminties“ galias.

Kartu šie du organizmo apsaugos sluoksniai įgalima imuninę sistemą atpažinti koronavirusą ir jį iš naujo užpulti, jei jis kada vėl pakartotinai įsibrauna – taip užkertant kelią pakartotinei infekcijai.

Tam, kad įvertintų, kiek laiko imunitetas virusui išlieka per visus šiuos imuninės sistemos sluoksnius, mokslininkai ištyrė, kiek ir kokio tipo imunines ląstelės po pasveikimo turėjo pacientai, sirgę COVID-19.

Nors naujas mokslininkų tyrimas dar nėra recenzuotas, jis suteikia vilties, kad tie, kurie jau persirgo koronavirusu, greičiausiai dar gana ilgai juo nesusirgs.

„Daugumai žmonių susikuria didžioji dalis imuninio atsako į šį virusą, ir šių dalių apsauga vis dar veikia nuo maždaug šešių iki aštuonių mėnesių. Tai atrodo kaip visai neblogos naujienos“, – sako La Jolla imunologijos instituto Kalifornijoje virusologas ir tyrimo bendraautorius Shane'as Crotty.

Antikūnai nunyksta, tačiau T ir B ląstelės išlieka

Kai kurie tyrimai rodo, kad koronaviruso antikūnai kraujo baltymai, apsaugantys organizmą nuo pakartotinės infekcijos – išnyksta per kelis mėnesius.

Tačiau šią problemą gali sumažinti T ląstelių-žudikių, kurios identifikuoja ir sunaikina užkrėstas ląsteles – taip pat pagalbinių T ląstelių, kurios informuoja B ląsteles, kaip kurti naujus antikūnus – vaidmuo.

„Visi šie elementai sukurti veikti kartu: jei bet kuriame asmenyje viena imuninės sistemos dalis nėra stipri, kita gali tai kompensuoti. Tad logiška būtų matuoti viską“, – teigia S. Crotty. Jo mokslininkų grupė matavo abu T ląstelių tipus, o taip pat B ląsteles ir antikūnus kraujo mėginiuose, paimtuose iš 185 žmonių, kurie pasveiko nuo COVID-19.

Beveik 40 dalyvių kraujo davė kelis kartus, o kai kurie praėjus ir daugiau nei šešiems mėnesiams po ligos. Tai leido mokslininkams įvertinti, kaip laikui bėgant pasikeitė pacientų imuninis atsakas.

Jų tyrimo rezultatai parodė, kad specifiškai su koronavirusu kovojančių T ląstelių šiek tiek apmažėjo per 4–6 mėnesius, o po to stabilizuojasi. Tyrėjai mano, kad taip yra todėl, kad T ląstelės ir antikūnai išlieka tokiame lygyje po 6 mėnesių ir tai yra būdinga ir kitų virusų atvejais.

„Po infekcijos antikūnai ir T ląstelių atsakai išsivysto per 1–2 savaites po infekcijos. Tada jų padaugėja ir kiekis pasiekia piką. Per 4-6 mėnesį jų skaičius smukteli žemyn, bet stabilizuojasi ir išsilaiko maždaug šešis“, – teigia kitas La Jollos instituto imunologas ir S. Crotty bendraautorius Alessandro Sette.

Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad laikotarpiu tarp pirmo iki šešto mėnesių pacientų B ląstelių lygis padidėjo. Tai ypač gerai, aiškina A. Sette, mat B ląstelės yra būsimų antikūnų šaltinis.

„Kai pradinės viruso invazijos nebelieka, B ląstelės nustoja kovoti, nustoja gaminti antikūnus, bet jos vis dar yra ten, jei viruso ataka atnaujinama: jei kūne cirkuliuoja besiplečianti B ląstelių armija, tai regeneruoja antikūnų atsaką“ , – teigia A. Sette.

Tačiau, antikūnų pastebimai sumažėja ties šešių mėnesių riba. Tačiau S. Crotty teigia, kad toks sumažėjimas yra „gana būdingas bet kokiai infekcijai“, tad netampa nerimo atsiradimo priežastimi.

Į koronavirusą nusitaikiusios T ląstelės gali egzistuoti metus

A. Sette ir S. Crotty pacientus galėjo stebėti tik aštuonis mėnesius nuo tada, kai jie užsikrėtė, nes pandemija prasidėjo prieš maždaug metus. Bet jie mano, kad lėtas pacientų T ir B ląstelių skaičiaus mažėjimas reiškia, jog šios ląstelės tarnaus kur kas ilgiau, nei tyrimo metu analizuotas laikotarpis.

„Imuniniai atsakai atitinka numatytą scenarijų ir yra stabilūs mažiausiai aštuonis mėnesius“, – sako A. Sette ir priduria, kad „trajektorija nerodo, kad jie žlugs po aštuonių mėnesių ir vienos dienos“.

Baltieji kraujo kūneliai, išsivystę reaguojant į kitus virusus, gali išlikti daugelį metų. Štai raupams būdingos T ląstelės išsilaiko apie 10 metų, o B ląstelės, raupų atveju, išlieka net 60 metų.

T ląstelės, būdingos SARS, kitam koronavirusui, kuris su šiuo naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2 dalijasi 80 proc. savo genetinio kodo, taip pat, atrodo, yra ilgalaikės.

Liepos mėnesį atliktas tyrimas ieškojo T ląstelių 23 asmenų, kurie išgyveno SARS, kraujo mėginiuose. Ir išgyvenusiej net ir praėjus 17 metų po susirgimo vis dar turėjo specifinių SARS būdingų „atminties“ T ląstelių.

Nedaugeliui pacientų turi silpną imuninę atmintį

S. Crotty tyrimas parodė, kad maždaug 90 proc. žmonių susikuria tvirtą koronaviruso imunitetą, paremtą antikūnais bei T ir B ląstelėmis.

Bet ne visi sukuria visus tris imuninius elementus vienodu lygiu, o štai nedideliam dalyvių pogrupiui susikūrė tik kai kurie imuniteto elementai arba nė vienas iš jų.

S. Crotty pastebėjo, kad tie pacientai turi „gana silpną imuninę atmintį“, tad vėl užsikrėsti COVID-19 jie galėtų sąlyginai greitai.

„Tikrai norėtųsi, kad kovai su virusu susiburtų visas imuninės sistemos orkestras“, – sako A. Sette. Tokio skirtumo tarp žmonių priežastis nėra aiški, tačiau tyrimo autoriai nustatė, kad tų pacientų atvejais, kuriems su COVID-19 sekėsi tvarkytis geriau, veikė kelių tipų imuninės ląstelės. Tie, kuriems sekėsi prasčiau, turėjo vieno tipo ląsteles ar mažiau.

Bet kol mokslininkai neturės galimybių tirti naująjį koronavirusą ilgesniame laikotarpyje, tol nebus galimybės numatyti, kiek laiko išlieka imunitetas, sako A. Sette ir S. Crotty.

„Tiesiog nėra jokio būdo atlikti greitą kraujo tyrimą, kad galėtumėte pasakyti, jog imuninė atmintis jums išliks 10 metų. Teks laukti ir stebėti““, – sako S. Crotty.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (56)