Dominuojanti hipotezė apie pokyčių priežastį yra kometos ar asteroido nuolaužų smūgiai daugybėje vietų maždaug pusėje Žemės rutulio. Iki šiol šio Jaunųjų Driadų ribos (Younger Dryas Boundary) pokyčio pėdsakai buvo aptikti daugybėje vietų Šiaurės pusrutulyje, o pietuose apie jį bylojo tik duomenys iš Antarktidos ledynų. Dabar pristatyta pietinėje Čilėje atliktų geologinių tyrimų analizė, patvirtinanti, jog kosminiai smūgiai turėjo poveikį ir ten.
Ten taip pat aptikti 12800 metų senumo pėdsakai, susidedantys iš neįprastai aukštų aukso, platinos, geležies ir chromo gausių sferinių granulių ir gamtoje retai randamos grynos geležies koncentracijų. Taip pat aptiktas didžiulis akmens anglies sluoksnis, žymintis, kad smūgiai sukėlė didžiulius gaisrus reikšmingoje Žemės dalyje.
Geologiniai tyrimai patvirtina ir megafaunos išnykimą – jaunesniuose geologiniuose sluoksniuose neberandama nei fosilijų, nei išmatose augančių grybų pėdsakų. Manoma, kad tuo metu išmirė tokie Pietų Amerikoje tuo metu gyvenę gyvūnai kaip gigantiški tinginiai, mamutai ir kardadančiai tigrai. Tai taip pat paaiškina, kodėl randama labai mažai tuo laikotarpiu gyvenusių žmonių fosilijų.
Šis atradimas gerokai sustiprina kosminio smūgio, kaip Jaunųjų Driadų ribą sukėlusio veiksnio, hipotezę.
Tyrimo rezultatai publikuojami Scientific Reports.