Kaip informuoja NASA, plazmos pliūpsnis išsiveržė iš buvusio aktyviojo regiono (Saulės dėmės) AR3234. Ši sritis į Žemę atgręžtoje Saulės pusėje buvo nuo vasario pabaigos iki kovo pradžios. Tuo metu joje įvyko penkiolika vidutinio intensyvumo M klasės žybsnių ir vienas galingas X klasės žybsnis.
Laimei, plazmos išsiveržimas vyko priešingoje Saulės pusėje, nei šiuo metu yra Žemė. Jei toks dalelių išsiveržimas skrietų Žemės link, pasekmės mūsų planetai galėtų būti katastrofiškos. Astrofizikai įspėja – šį kartą pliūpsnis skriejo tiesiai į Merkurijų, tačiau kitą kartą laimė mums gali ir nebenusišypsoti.
„Ačiū Dievui, kad tai nebuvo nukreipta į Žemę“, – tviteryje pranešė NASA Goddardo tyrimų centro „Space Weather Watch“ tarnyba.
Vainikinės Saulės masės išsiveržimas buvo toks galingas, kad net ir jam įvykus priešingoje Saulės pusėje įelektrintos dalelės vis vien pasiekė Žemę.
Saulės vainikinės masės išsiveržimai – tai Saulės plazmos ir žybsnių pliūpsniai į kosmoso erdvę, sukeliantys didžiulius magnetinio lauko pokyčius. Ir nors vainikinės masės išsiveržimai yra dažni, dauguma jų per silpni, kad padarytų žalos mūsų planetai. Vis dėlto, pasitaiko tokių, kurie sukelia rimtų padarinių – tokie įvykiai fiksuojami 1–2 kartus per kelis dešimtmečius.
Pavyzdžiui, Žemės orbitą 2012 metų liepos 23 dieną kirto didelės energijos Saulės dalelių srautas, kuris, kaip praneša NASA, buvo galingiausias per pastaruosius 150 metų.
Tąsyk Saulėje įvykęs galingas žybsnis ir paskleistas dalelių srautas nepataikė į Žemę. Jei taip būtų nutikę, geomagnetinė audra būtų „nubloškusi šiuolaikinę civilizaciją atgal į 18 amžių“, skelbė NASA.
Mokslininkai, išanalizavę šiuos duomenis, padarė išvadą, kad minėtas 2012 metų pliūpsnis pagal savo galią prilygo įvykusiam 1859 metų rugsėjo 1–2 dienomis ir sukėlusiam iki šiol didžiausią žinomą geomagnetinę audrą, vadinamą Karingtono įvykiu. Tąsyk visoje Šiaurės Amerikoje buvo nutrūkęs telegrafo ryšys ir sugadintos telegrafo sistemos.
2012-ųjų plazmos išsiveržimo sukelta geomagnetinė audra, jei būtų pataikiusi į Žemę, taip pat būtų dvigubai smarkesnė, negu įvykusi 1989 metais ir sugadinusi elektros perdavimo tinklus visame Kvebeke, Kanadoje.
Taigi, jei dabar įvyktų tokia geomagnetinė audra, kaip 1859-aisiais, pasekmės būtų siaubingos ir net katastrofiškos: sutriktų elektros tiekimas, nebeveiktų palydovinis ryšys, internetas, radijo ryšys, sutriktų net ir vandens teikimas, šildymas ir t. t. Be abejonės, sutriktų bei pablogėtų dalies žmonių sveikata.
Remiantis astronomų duomenimis, Saulė artėja prie savo 11 metų ciklo maksimumo. Jos aktyvumas, vertinant pagal dėmių ir vainikinės masės išsiveržimių skaičių bei Saulės žybsnių stiprumą, yra panašus į pastarųjų dviejų ciklų maksimumus.
Skaičiuojama, kad Karingtono įvykio stiprumo geomagnetinės audros tikimybė per artimiausius 10 metų siekia nuo 1 iki 12 proc.
Delfi primena, kad paskutinėmis vasario dienomis Žemę buvo pasiekusi stipri geomagnetinė audra, kurios metu Šiaurės pašvaistės buvo matomos net ir Lietuvoje. Apie tai galite skaityti čia: Spėjote pamatyti? Dangų virš Lietuvos antrą naktį iš eilės nutvieskė Šiaurės pašvaistė – tokią retenybę žmonės skubėjo fotografuoti
Šaltiniai:
