aA
Marsas milijonus metų buvo panašus į Žemę. Todėl mokslininkai bando išsiaiškinti, ar ten spėjo užsimegzti gyvybė, o jei ne – kodėl. NASA mokslininkė įsitikinusi: kažkur Visatoje tikrai yra gyvybė.

Liepos pabaigoje NASA į Marsą išsiuntė naują misiją Perseverance, kuri ieškos senovinės gyvybės liekanų ir kartu išbandys pirmąjį žmonijos istorijoje kosminį sraigtasparnį „Ingenuity“.

Daugiau sužinoti apie misijos ypatumus ir Marsą Delfi laida „Radikalus smalsumas“ paskambino į NASA, ir pasikalbėjo su viena pagrindinių NASOS inžinierių, „Ingenuity“ vadove MiMi Aung.

– Kas yra „Ingenuity“, ir ką jis veiks Marse?

– „Ingenuity“ yra pirmasis Marso sraigtasparnis. Tai – technologijos demonstracija, skirta išbandyti patį pirmąjį rotorinio įrenginio skrydį Marse. Tiesa sakant, žmonės niekada neskraidino nieko panašaus už Žemės atmosferos ribų. Taigi tai bus pirmasis rotorinio laivo skrydis Marse ir apskritai kitoje planetoje.

– Ką tikitės atrasti?

– Tai yra technologijos demonstracija. Taigi mes bandysime įrodyti, kad įmanoma sraigtasparnį skraidinti Marse, ir kad žinome, kaip jį valdyti. Ir… Išties mūsų galutinis tikslas yra pridėti kosmoso tyrimuose pridėti naują teritorinį dėmenį. Taigi… Šiandien mes tyrinėjame Marsą – nuo erdvėlaivių orbitoje, iki robotų ant paviršiaus – bet mes neskrendame į atmosferą. Bet dabar turime potencialą. Tai yra stipriausia motyvacija.

Kadangi tai bus daroma pirmą kartą, ir dar Marse, o valdoma iš Žemės, būsime labai atsargūs.

– Atsargūs, kaip aukštai skrisite?

– Aukštyn skraidinsime… Pirmą kartą – apie 3 m, tada jis skraidys ir paskraidys keletą metrų į šonus. Tada labai atsargiai sugrįš ir nusileis. Tai jau bus beveik galutinis mūsų siekis. Sukūrėme algoritmus, ir įrodėme, kaip tai veikia Marso aplinkos simuliacijoje Žemėje. Taigi mūsų pirmas skrydis bus pakartoti skrydį Marse, kurį daug kartų atlikome Žemėje. Pirmas skrydis bus pakilimas į maždaug 3 m, paskraidymas aplink, ir nusileidimas. Kai tai įvykdysime, dar turime suplanavę iki keturių skrydžių. Su vis didesniais ir didesniais iššūkiais – skristi aukštyn 5 m, dešimtis metrų, grįžti, nusileisti. Galiausiai, pabandysim pakilti į 150 m, ir sugrįžti. Pirmyn/atgal gausis 300 m.

– Dar sugrįšime prie sraigtasparnio. Paminėjote, Marso simuliaciją Žemėje. Kur tai darote?

– Pirmiausiai, norėčiau paaiškinti, kodėl taip sudėtinga skraidintį rotorinį laivą. Atmosfera ten yra labai plona, 1 proc., lyginant su Žeme, OK. Taigi kai konstruoji sraigtasparnį, kuris pakilimui turi sukti mentes, tai yra labai sudėtinga padaryti. Taigi… Pirmiausiai, mums reikia pradėti nuo fizikos, nuo pagrindų, kaip pakilti tokioje plonoje atmosferoje Marse. Prieš daugiau nei 7 metus, išties, 10 deš., analizės parodė, kad Marse yra užtektinai atmosferos tokiam pakilimui.

Tada 2012 m., prie to buvo sugrįžta, ir pasakyta: gerai, jei gali pakilti, kaip smarkiai reikia suktis ir kiek turi sverti erdvėlaivis? Nustatyta, kad masė turi būti 1,8–2 kg. Visas erdvėlaivis turi tiek sverti. Labai lengvas! Taigi pradėjome nuo algoritmų, kokio dydžio turi būti mentės, kaip atrodys pakilimas, kaip turi atrodyti erdvėlaivis.

Kai tai nustatėme, reikėjo suprasti, kaip atrodys pats pakilimas – kaip į tai reaguos erdvėlaivis. Tai turėjo būti sumodeliuota, naudojant matematines lygtis. Remiantis tais skaičiavimais, sukonstravome prototipą, pagal kurį sukonstravome inžinerinį modelį, galiausiai sukonstravome ir patį sraigtasparnį. Taigi visada pradedame nuo formulių, statome modelius ir atliekame testus Žemėje. Turime įsitikinti, kad jie atitinka mūsų algoritmus. Jei reikia, kažką keičiame. Galiausiai žiūrime, ar skaičiavimai veikia Marso simuliacijos laboratorijoje. Jei viskas atitinka modelius, skrendame į Marsą ir išbandome viską ten.

– Kaip ilgai užtruko misijos sukūrimas? Kalbu, nuo idėjos, kuri atsirado 10 deš., iki skrydžio prieš keletą savaičių?

– Taigi 10 deš. tyrimais įrodyta, kad tai įmanoma. Šią sraigtasparnio versiją pradėjome maždaug… 2013 m., taigi užtruko apie 7 metus.

– Su kokiais iššūkiais sraigtasparnis turės susidurti pakeliui į Marsą, ir jau jį pasiekus?

– Dabar pakeliui jau įgyvendinome pirmąjį etapą, visada sakau, kad jų bus ir daugiau, iki pirmo „Ingenuity“ skrydžio. Taigi po pakilimo pirmą kartą jį įjungėme, žinote, sraigtasparnis yra pritvirtintas prie „Perseverance“ marsaeigio, ten taip pat yra bazinė stotis. Taigi įjungėme bazinę stotį, patikrinome jos ir sraigtasparnio būklę, baterijas. Taigi čia pirmasis etapas.

Antras etapas, kai „Perseverance“ nusileis Marse, jis nukels „Ingenuity“ ant paviršiaus, tai padaryti saugiai bus svarbus milestone. Ir tada… Po nukėlimo prasidės savarankiškas „Ingenuity“ veikimas. Jis niekada nesugrįš į marsaeigį, nes jis bus nukeltas, o marsaeigis nuvažiuos toliau. Tai bus labai didelis milestone.

Tada, po to, išgyventi pirmą labai šaltą naktį bus dar vienas etapas. Marse labai šalta, apie -90C. Mes sukūrėme sraigtasparnį taip, kad jis galėtų palaikyti savo šilumą. Turime algoritmus, testus Žemėje, kurie parodo, kad galime tai padaryti. Bet daryti taip pirmą kartą vietoje, bus svarbus etapas. Taigi po to prasidės sraigtasparnio patikrinimai. O tada jau bandysime skrydžius. Eksperimentams skyrėme 30 Marso parų. Per tas 30 Marso parų išbandysime apie 5 skirtingo sudėtingumo skrydžius, kaip ir kalbėjome anksčiau. Taigi daug iššūkių, su kuriais reikia dirbti.

– „Perseverance“ Marse nusileis vasarį. Kiek laiko po to užkursite sraigtasparnį?

– Suplanuota po maždaug 2 mėn. Kažkur apie balandį-gegužę 2021 m. pradėsime 30 Marso parų eksperimentą.

– Sraigtasparnis yra dalis misijos „Mars 2020“. Koks jūsų mėgstamiausias dalykas šioje misijoje?

Oi… Manau, man tai buvo fenomenali galimybė būti dalimi tokios klasikinės misijos, kaip „Perseverance“. Bet kartu turėti naujų technologijų demonstracijos dalį. Sukurti technologijas ateities kartoms. Neeilinė galimybė būti tokioje kryžkelėje. „Ingenuity“ yra kaip pionierius, tiesiantis kelią į ateitį, kai jau bus daug didesni sraigtasparniai, kurie atliks daugiau svarbių tyrimų Marse. Gauti tokią galimybę tradicinės ir istorinės misijos metu, bet kartu demonstruoti naujas technologijas, įvesti naują dimensiją tyrimuose. Tiesiog nuostabi galimybė.

– Skamba itin įdomiai. Kodėl mums vis dar reikia tyrinėti Marsą? Kodėl jis įdomus mokslininkams, kaip jūs?

– Na… Man svarbiausias klausimas, ar kitur egzistuoja gyvybė, ar mes Žemėje – vieninteliai. Asmeniškai man tai yra priežastis, kodėl atsidūriau NASA. Marsas yra pavyzdys… Galbūt rasime senovinės gyvybės liekanų. Tai yra be galo svarbu.

– Neklausiu, ar tikite, paklausiu, ar manote, kad kadaise Raudonojoje planetoje galėjo užsimegzti gyvybė?

– Čia labai subjektyvu. Manau, kiekvienas turi savo nuomonę. Mano atsakymas būtų – kad tikriausiai kažkur Visatoje, kuri be galo didelė, yra gyvybės. Bet mes privalome tęsti paieškas visur, kur įmanoma. Tiesiog Visata tokia didelė, ir turėtų egzistuoti gyvybė… Arba bent jau egzistavo praeityje. Tačiau tai – mano asmeninis įsitikinimas, nes kiekvienas turi savo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(32 žmonės įvertino)
4.1562

Marsas kadaise turėjo žiedų – ir vėl jų turės (2)

Naujos kompiuterinės simuliacijos atskleidė dramatišką Raudonosios planetos palydovų praeitį....

Sugalvojo, kaip į kosmosą nusiųsti turistus: tai bus kur kas pigesnė „SpaceX“ alternatyva (8)

Ispanijos kompanija „Zero 2 Infinity“ siūlo turistams keliones į kosmosą naudojant mažą...

Didžiausios per pastarąjį šimtmetį sveikatos krizės kaltininkas gali slypėti pietryčių Azijos džiunglėse

Kambodžos ir Tailando mokslininkai neseniai mažuosiuose pasagnosiuose šikšnosparniuose aptiko...

Geros naujienos: pervežti ir sandėliuoti „Pfizer“ COVID-19 vakcinas bus lengviau (8)

Farmacijos bendrovė „ Pfizer “ JAV maisto ir vaistų administraciją, kad kompanijos gaminamą...

Mokslininkai pirmą kartą klonavo nykstančią šeškę ir ji tikrai yra žavinga (1)

Mokslininkai sėkmingai klonavo labai nykstančią šeškų rūšį, naudodami ląsteles,...

Top naujienos

Lietuvoje įkliuvo svetimus duomenis pasisavinusiems įsilaužėliams talkinęs „pinigų mulas“ (10)

Kompiuteriniai sukčiai surado talkininkų Lietuvoje – Vilniuje įkliuvo dviem bendrovėms...

Ministerija atsisako kompensacijų el. paspirtukams ir dviračiams: vietoj to siūlys važiuoti viešuoju transportu (94)

Sniegas tirpsta akyse, o tai reiškia, kad paspirtukai į gatves išriedės jau netrukus. Jų kasmet...

Po Toliato atvejo kunigai sunerimo: kreipėsi pagalbos į vadovybę (581)

Lietuvoje netylančios kalbos apie Stambulo konvencijos ratifikavimą gerokai suskaldė ir net...

JK skuba surasti vieną pavojingą „braziliškosios atmainos“ koronaviruso nešiotoją: jautėmės pernelyg ramūs (4)

Jungtinėje Karalystė je, šalyje, kurioje pirmą COVID-19 vakcinos dozę jau gavo 20 mln....

Meteorologai perspėja: netrukus grįš žiema, snigs, pustys ir šals iki -7 (26)

Artimiausią parą orai bus pavasariški, o vėliau ims vėsti, perspėja meteo.lt.

Vilniečiai pasibaisėję: nutirpęs sniegas atvėrė piktžaizdę po daugiabučių balkonais (42)

Pagaliau atšilus orams ir tirpstant šiemet gausiai iškritusiam sniegui, atsivėrę vaizdai...

Lina Širvinskienė | D+

Papasakojo, kaip darbo pokalbyje turėtų elgtis kandidatas: tai, ką lig šiol laikėte nederamu elgesiu, yra dideli pliusai pataria Lietuvos TOP darbdaviai

Galvojate, kad pripažinimas, jog ko nors nemokate, rodo jūsų neprofesionalumą? O klausinėti apie...

Vairuotoju JK dirbęs lietuvis atleistas, nes nedėvėjo kaukės: paaiškinimas darbdavio neįtikino (19)

Britanijoje vairuotoju dirbęs lietuvis Deimantas Kubilius įpusėjus karantinui buvo atleistas iš...

Pavasaris atsiskleidė visu grožiu: pasirodė pirmieji žiedai (2)

Džiugios žinios išsiilgusiems žiedų – po ilgos žiemos pasirodė pirmosios gėlės. Vos...

Sužinojus, kur kalės Navalnas – šokas: ten vyksta negeri dalykai (489)

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas , išlikęs gyvas po apnuodijimo cheminėmis...