Saulės energijos kolektorių kompleksas šioje vietoje buvo pradėtas statyti 2013 metais. Nuo tada jis vis plečiamas. NASA pildomame internetiniame šaltinyje „Earth Observatory“ paskelbti iš palydovo gauti vaizdai leidžia stebėti, kaip nuo nedidelio skaičiaus kolektorių kompleksas išaugo iki gigantiškos fotovoltinės elektrinės, rašo livescience.com.
Būtent toks nemenką plotą dengiantis stačiakampių spiečius ir buvo užfiksuotas 2017 metų sausį padarytoje nuotraukoje. Kitaip nei koks nors kitas įspūdingų matmenų objektas, kaip antai didžiausia pasaulyje virvių ritė, saulės energijos kolektoriai nėra vien nuostabą sukelianti atrakcija.
Sumontuoti įrenginiai šiuo metu pagamina 850 megavatų elektros energijos. Tokiu kiekiu būtų galima aprūpinti maždaug 140 tūkst. įprastų JAV būstų.
Longjangsios užtvankos fotovoltinė elektrinė – tai vienas iš masiškai Kinijoje inicijuojamą atsinaujinančiosios energijos gavybą užtikrinančių projektų. Vien 2015-aisiais atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimui šalis skyrė maždaug 97 mlrd. eurų. Apie vėlesnes investicijas duomenų dar neskelbiama. Kinijoje vykdoma iniciatyva ženkliai prisidėjo prie rekordinės viso pasaulio investicijų į atsinaujinančiosios energijos gavybą sumos – 269 mlrd. eurų.
Kaip atrodė Saulės kolektorių plantacija 2013 m., o po to - jau šiemet, galite pamatyti nuotraukose.
Organizacijos „Greenpeace“ už energiją atsakingo skyriaus paskelbtais preliminariais 2016 metų duomenimis, Kinijoje kas valandą sumontuojama tiek saulės energijos kolektorių, kiek prireiktų pusantros futbolo aikštės užkloti. Tai rodo, kad dar 2018 metais šiai šaliai pavyks įvykdyti 2020 metams užsibrėžtus su atsistatančiąja energija susijusius tikslus.
Su atsinaujinančiaisiais ištekliais susiję tikslai neatsiejami ir nuo Kinijos prisiimtų tarptautinių klimato srities įsipareigojimų. Šalies vyriausybė yra paskelbusi apie ketinimą taip pažaboti ekonomiką, kad pavyktų net 40–45 proc. sumažinti taršos anglies dioksidu intensyvumą, palyginti su 2005 metų lygiu. Pagal Paryžiaus susitarimą Kinija įsipareigojo iki 2030 metų gerokai sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.
Kalbėdama apie ateities perspektyvas vyriausybės dar sausio pradžioje paskelbė planą nuo dabar iki 2020 metų skirti net 342 mlrd. eurų atsinaujinančiosios energijos generavimui. Šios investicijos, kaip tikimasi, turėtų padėti Kinijai iki 2020 metų pagaminti 110 gigavatų saulės ir 210 gigavatų vėjo energijos.
Investicijų didinimas siejamas su 40 proc. nuo 2010 metų sumažėjusiais didelio masto saulės energiją generuojančių fotovoltinių elektrinių statybos kaštais. Tikimasi, kad per ateinančius metus saulės energija net atpigs.
Nepaisant augančios apimties, Kinijai tenka susidurti su poreikio ir gamybos subalansavimo iššūkiu. Dėl sulėtėjusio ekonomikos augimo kai kurie saulės ir vėjo elektrinių parkai neeksploatuojami arba generuoja energiją, kurios neįmanoma panaudoti. Kad daugiausia anglies dioksido išmetanti Kinija taptų švarios energijos pagrindu funkcionuojančia ekonomika, teks spręsti ir savivaldų bei anglies gavybos interesų turinčių subjektų keliamas problemas.
Didėjančią taršą Kinija ir toliau sieja su plataus masto anglies naudojimu, didinančiu klimato kaitos riziką. Longjangsios užtvankos fotovoltinės elektrinės plėtra leidžia tikėtis, kad ši tendencija Kinijoje bus sustabdyta.
