aA
Kaip žinia, NASA kitą dešimtmetį planuoja pasiųsti į Marsą pirmuosius kolonistus. Gali būti, kad juos aplenks kosmoso entuziastas (kosmoziastas?) Elonas Muskas, svajojantis Raudonąją planetą teraformuoti. Bet ar tai įmanoma?
Marsas
Marsas
© Shutterstock

Svarbu suprasti vieną paprastą dalyką. Žmones į Marsą svajojančios nuskraidinti kosmoso agentūros dabar svarsto kolonizavimo procesą. Jo esmė – ant paviršiaus ar po žeme sukurti gyvenamąją erdvę, o taip pat prisitaikyti prie rūsčių svetimo pasaulio sąlygų. Tačiau yra ir patrauklesnis apgyvendinimo metodas – teraformavimas.

Teraformavimas – kitos planetos transformavimas, siekiant joje sukurti sąlygas, kuo artimesnes esančioms Žemėje. Tai yra labai sudėtingas, o kartais ir neįmanomas procesas, tačiau jis galėtų suteikti galimybę visam laikui įsikurti kitoje planetoje ir patogiai ten gyventi.

Elonas Muskas laikomas vos ne pagrindiniu Marso teraformavimo idėjos šalininku. Jis kuria įvairius projektus ir siūlo idėjas, kaip Raudonąją planetą sušildyti, pripildyti oru, vandeniu ir visais kitais žemiškais atributais. Tačiau naujausias NASA tyrimas jo entuziazmą gali prislopinti.

Mokslininkų manymu, dabartinėmis technologijomis planetos pakeisti nepavyktų. Marsas – šalta dykynė. Pagrindinė to priežastis – jo atmosfera sudaro vos 1 proc. žemiškosios. Tiek negali išlaikyti šilumos ir sudaryti sąlygų skystam vandeniui.

Tyrėjai sutaria, kad pradėti reikėtų nuo atmosferos storinimo, kad suintensyvėtų šiltnamio efektas. Žemėje panašus efektas vyksta dėl atmosferoje besikaupiančio anglies dvideginio. Vienintelės priimtinos šiltnamio efektą sukeliančios dujos anglies dvideginis ir vandens garai.

Naujuoju tyrimu siekta išsiaiškinti, kiek dujų įmanoma išleisti į Marso atmosferą. Pradėti derėtų nuo ašigalių ledo kepurių, kurias Muskas siūlė apšaudyti ir ištirpinti. Tačiau tyrėjų skaičiavimai rodo, kad taip Marso atmosferos tankis padidėtų vos 0,6 proc. Pridėjus ir anglies junginius, padaugėtų dar 1,2 proc. Daug angliarūgštės ir vandens lede, tačiau ir jis tepridėtų 0,5 proc.

Apibendrinant, tegalėtume pasiekti 3 proc. Žemės atmosferos tankio. Pasitelkus visus resursus, pavyktų sukrapštyti dar 4 proc., ir atmosferos tankį padidinti iki 7 proc., lyginant su Žemės. Deja, teraformavimui ir žmogaus buvimo palaikymui to niekaip nepakaktų.

NASA išvados rodo, kad artimiausius dešimtmečius ar šimtmečius Marsas teraformavimui nebus tinkamas. Tačiau Musko nuomone, Marso dirvoje slypi daugybė anglies dvideginio, kuris išsiskirtų tą dirvą kaitinant. Žodžiu, pagrindinė problema – technologijų trūkumas.

Gal Muskas mus nustebins ir šįkart, sugalvodamas ką nors originalaus. Jei ne, galima pasinaudoti klasikini teraformavimo metodu – pakeisti kometų kursus ir nukreipti jas į Marsą (kas irgi būtų itin nelengva).

Su pirmuoju NASA sraigtasparniu, atliekami paskutinieji bandymai, kuriuos sėkmingai įveikęs, jis bus patvirtintas kitą vasarą vyksiančiam „Mars 2020 rover“ projektui ir nusileis Raudonojoje planetoje 2021 vasarį.

Kol marsaeigis ieškos Marso gyvybės ženklų ir rinks pavyzdžius grąžinimui į Žemę, sraigtasparnis Marse atliks demonstracinių skrydžių seriją. Būsimos misijos tokiais sraigtasparniais galėtų žvalgyti kelionės maršrutą.

„Niekas nėra kūręs Marso sraigtasparnių, tad nuolat žengiame į naują teritoriją“, pranešime pažymėjo Marso Sraigtasparnio projekto NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje Pasadenoje vadybininkas MiMi Aung.

Sausį skraidantis modelis skraidė simuliuotoje Marso atmosferoje JPL kosmoso simuliatoriuje – 8 metrų skersmens vakuumo kameroje, kurioje buvo simuliuojama Marso atmosfera.

Lockheed Martin kosmoso centre Denveryje buvo patikrintas sraigtasparnio suderinamumas su „Mars 2020“ marsaeigiu ir išbandytas vakuuminėje termokameroje −129 °C temperatūroje – tokios sąlygos bus kelionės metu ir Marso paviršiuje.

Dar liko atlikti kelias procedūras, bet kelio galas jau matomas – bent jau darbų Žemėje.

„Šią vasarą tikimės užbaigti bandymus ir patobulinimus ir nugabenti sraigtasparnį į High Bay 1 švarųjį kambarį integravimui su marsaeigiu, – sakė Aung. – Bet iš tiesų sraigtasparnio bandymų neužbaigsime kol skrisime Marse“.

Kadangi sraigtasparnis yra demonstracinis, jame nebus jokių mokslinių instrumentų; pagrindinis jo tikslas – parodyti, kad įmanomas sunkesnių už orą aparatų skrydis Marso atmosferoje, kurios tankis tėra 1 proc. žemiškosios.

Net jei minikopteris pakils, dar reikia įveikti ir kitas kliūtis, tarkime, valdymą iš Žemės paveiksiančią delsą. (Priklausomai nuo planetų tarpusavio padėties, signalas tarp Žemės ir Marso keliauja nuo 4 iki 24 minučių.) Bus išbandomos ir sraigtasparnio galimybės perduoti didelės raiškos spalvotas nuotraukas.

„Būsimos misijos Marse galės antros kartos sraigtasparniais pridėti naują matmenį prie savo tyrimų, – pranešime tęsė NASA atstovai. – Jie galės tirti nelankytas ar sunkiai pasiekiamas vietas, tokias kaip uolos, urvai ir gilūs krateriai, veikti kaip žmonių įgulų pirmeiviai ar gabenti nedidelius krovinius. Bet prieš tai bandomasis aparatas turi įrodyti, kad tai iš viso įmanoma“.

www.technologijos.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.3500

Prie Olando Kepurės – intriguojantis radinys: spėja, kad jam keli tūkstančiai metų (10)

Pajūrio regioninis parkas pasidalijo įspūdingu radiniu – prie Olando Kepurės rastas, manoma,...

Mokslininkai perspėja: elektroninių cigarečių debesys nėra tik „garai“ (12)

Elektroninių cigarečių išskiriami „debesys“ nėra jau tokie nekenksmingi, todėl jų vadinimas...

Žvilgsnis į vakcinos nuo COVID-19 kūrimo virtuvę: atrenkami išskirtinės sveikatos savanoriai (58)

Mokslų daktarė Lidia Oostvogels prisipažįsta jaučianti didžiulį spaudimą. Nors kuriant...

Vyrai gerokai ilgiau užtrunka tualete nei moterys: tai visai nesusiję su anatomija (33)

Jeigu kada nors svarstėte, kodėl vyrams kartais prireikia tualete užtrukti ilgiau, veikiausiai...

„Titaniko“ tragedijos liudininkai užsiminė apie keistus tos nakties įvykius: turi naują teoriją (93)

„Tąnakt Šiaurės pašvaistė buvo labai ryški“, – prisiminė įvykio liudininkai.

Top naujienos

Dešimtmečių senumo kariniame ginče vėl liejasi kraujas – artimiausios savaitės bus lemtingos (34)

Viena seniausių pasaulio konfliktų, Kalnų Karabache vėl įsiplieskęs kruvinas teritorinis ginčas...

„Puota maro metu“: per karantiną ministerijų valdininkų atlyginimai kilo tūkstančiais (177)

Kol šimtai tūkstančių dirbančiųjų šalyje per 3 karantino mėnesius buvo išleisti į prastovas...

Koronavirusas Lietuvoje: židiniuose fiksuota mažiau nei pusė atvejų, sudėtinga situacija Šiaulių ir Radviliškio ligoninėse per parą - 105 koronaviruso atvejai ir 1 mirtis (143)

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 105 nauji koronaviruso atvejai ir 1 mirtis. Tai LRT radijui...

Baltarusijos programišiai įsilaužė į valstybinę televiziją: mes parodysime tiesą (18)

Vakarinė Baltarusijos valstybinių televizijos kanalų „Belarus 1“ ir ONT transliacija internete...

Kęstutis Girnius. Kokia valdančioji koalicija būtų Nausėdai parankiausia? (31)

Prezidentas Gitanas Nausėda yra nedviprasmiškai pareiškęs, kad jis aktyviai dalyvaus naujos...

Veryga dėl antrosios bangos turi pakenčiamą ir daug prastesnį ligos plitimo scenarijus rekordų bus ir daugiau, apribojimai gali laukti maitinimo įstaigų (310)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienio rytą interviu Delfi sakė bijantis...

Vitas Vasiliauskas: skolos lygis bus didžiausias Lietuvos istorijoje papildyta (295)

Naujausi rodikliai patvirtina, kad pagrindiniai ekonomikos sektoriai – pramonė, prekyba, eksportas...

„An-26“ katastrofą išgyveno vienintelis vaikinas: atsipeikėjęs dar gesino degantį bendrakursį (17)

Viačeslavas Zoločevskis – vienintelis žmogus, išgyvenęs karinio lėktuvo „An-26“...

Dėl pandeminės situacijos „Sodra“ ir VMI kai kuriuose skyriuose grįžta prie nuotolinio klientų aptarnavimo (9)

„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) dėl prastėjančios pandeminės situacijos...

|Maža didelių žinių kaina