„Meteoro vaizdą užfiksavo namo vaizdo kamera“, – sakė su portalu Delfi vaizdo įrašu pasidalijusi Laima Eidukienė.
Į atmosfera įskriejęs meteoras užfiksuotas spalio 21 dieną, 21 val. 43 min., penktadienį. Vaizdo kamera nukreipta Šiaurės kryptimi. Bolido žybsnis danguje truko apie 5 sekundes.
„Jau kai krito, tai krito“, – rašė bolidą įamžinusi Laima. Tačiau patikslino, kad nors blyksnis buvo ryškus, sprogimo garso nebuvo.
Anot Laimos, kartą ši namo vaizdo kamera buvo įamžinusi net ir šiaurės pašvaistę.
Tikėtina, kad užfiksuotas meteoras – tai dalis Orionidų meteorų lietaus, kuris piką pasiekė spalio 21 dieną.
Kasmet spalio pabaigoje Žemė praskrieja pro kosminių nuolaužų zoną, likusią po Halley (Halio) kometos. Kai šie gabalėliai susiduria su mūsų planetos atmosfera, dėl trinties užsidega ir sukelia įspūdingus žybsnius danguje. Net mažytis, žirnio dydžio kometos nuolaužos gabalėlis gali nušvisti ir sprogti taip, kad būtų matomas 100 km atstumu, rašo space.com.
Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, meteòras – tai trumpalaikis žybsnis danguje naktį.
Anot astrofiziko Aloyzo Pučinsko, meteorą sukelia labai dideliu greičiu į Žemės (planetos) atmosferą įskriejęs mažas kietas kosminis kūnas, vadinamas meteoroidu.
Plika akimi įžiūrimą meteorą sukuria milimetro ir didesnė dalelė, maždaug kilogramo ar didesnis masės kūnas jau sukuria itin šviesų meteorą, kartais matomą ir dieną – bolidą.
Nespėjusio suirti meteoroido liekana toliau krinta nešvytėdama. Nukritęs bet kokio dydžio kosminis kūnas vadinamas meteoritu, vis dėlto mažiausi – dulkės dydžio – mikrometeoritu. Surasti meteoritai pavadinami vietovės, kurioje jie nukrito, vardu. Didžiausi sveria dešimtis tonų, mažiausi – gramus.
Ryškų bolidą danguje virš Lietuvos dangaus kūnų stebėtojai įamžino ir šių metų rugpjūčio 23 dieną.