Moteris su Delfi pasidalijo kadrais ir filmuota medžiaga, tačiau teigė, kad nesuprato, kas tai yra. Vaizdas, anot jos, užfiksuotas praėjusią naktį.
Kaip anksčiau pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daugelyje šalies vietų vyravo neigiama oro temperatūra. Be to, penktadienio naktį prie Lietuvos artėjo atmosferos frontas. Dangus sparčiai niaukstėsi, pradedant pajūriu plito krituliai, kurie iki ryto apėmė beveik visą šalį. Daugiausia krito sniegas ir šlapdriba.
Būtent tokiu atveju, artėjant atmosferos frontui, atmosferoje gali susiformuoti sąlygos taip vadinamiems šviesos stulpams.
Orų entuziastų grupėje atmosferos reiškinių fotografas ir „SkyChasers LT“ narys Tadas Janušonis tvirtino, kad užfiksuotos švytėjimas danguje virš galvos – tai šviesos stulpai, susiformavę nuo miesto šviesos šaltinių.
„Šviesos stulpai“, tai nuo šviesos šaltinio vertikaliai į viršų ištįsęs šviesos pluoštas. Šis reiškinys dažniausiai formuojasi esant ne mažesnei nei 10 laipsnių minusinei temperatūrai ir silpnam vėjui, kai ore esantys labai maži plokštelės formos ledo kristalai išsidėsto horizontaliai ir atspindi nuo šviesos šaltinio sklindančią šviesą“, – anksčiau informavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Portalui Delfi T. Janušonis papildomai teigė, kad į stulpus buvo žiūrima ne iš tolo, bet jiems iš apačios, todėl gavosi tokia optinė apgaulė, kad jie tarsi eina iš vieno taško, nors iš tikro visi buvo lygiagretūs.
Delfi pasiteiravo klimatologo Gintauto Stankūnavičiaus, kad paaiškintų, ar galėjo šviesos stulpai susiformuoti esant aukštesnei nei -10 laipsnių temperatūrai.
„Viskas priklauso nuo to, kokiame aukštyje tie stulpai buvo matomi atmosferoje. Pavyzdžiui, 9 km aukštyje atmosferoje gali būti ir minus 50 laipsnių temperatūra. Taigi, tam tikrame aukštyje galėjo vyrauti tokia neigiama temperatūra, kad sąlygos būtų tinkamos“, – sakė G. Stankūnavičius.
Panašus efektas susiformuoja ir Saulės stulpų fenomeno metu.
Kaip informuoja meteo.lt, šią savaitę, antradienį vakare Saulei leidžiantis ir trečiadienį ryte jai tekant dalyje vietovių buvo užfiksuotas vaizdas primenantis degančią žvakę. Tai – Saulės stulpas.
„Šis optinis reiškinys yra viena iš Saulės halui priklausančių formų, o tokių iš viso priskaičiuojama net kelios dešimtys.
Vis dėlto, dažniausiai užfiksuojamos tik keletas iš jų: ratilai aplink Saulę ar Mėnulį, Saulės stulpas, parheliai (netikros saulės), arkos ir lankai. Dalis halo formų gali priminti ir kartais būna sumaišoma su vaivorykšte.
Reiškinys susiformuoja, kai labai Saulės (ar Mėnulio pilnaties) spinduliai lūžta (ore ar plonuose debesyse esančiuose) mažuose šešiabriauniuose ledo kristaluose. Nuo jų gausos ir išsidėstymo priklauso halo ryškumas bei matomų formų įvairovė.
Neretai halo pasirodymas yra laukiančių orų pasikeitimų (už 12–24 val.) pranašas rodantis, jog artėja atmosferos frontas su krituliais. Vis dėlto, pasitaiko ir išimčių, pavyzdžiui, kai praslenka sunykęs atmosferos frontas“, – teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos paskyroje.