"Mūsų darbo rezultatai rodo bendrą pagrindinį procesą - riebalų ląstelių integravimąsi žinduolių ir vabzdžių organizme. Jei mums dar pavyks nustatyti genetiškai nuspręsto riebalų reguliavimo ypatybes vabzdžių ir žmogaus audiniuose, galima laukti mūsų žinių pritaikymo ir žmonėms", - sakė R. Kiūnlainas.
Mat jam kartu su kolegomis pavyko nustatyti, kad, įvykus tam tikrai geno mutacijai, musės organizmas nebegamino baltymo, atsakingo už riebalų kaupimąsi; tokią mutaciją įgijusios muselės augo liesos, o priešingai mutavusios - storos.
Anot R. Kiūnlaino, tos mutacijos jokių šalutinių, musių sveikatai kenkiančių padarinių nesukelia. Beje, panašių bandymų su riebalus reguliuojančiais baltymais daryta ir bandymuose su pelėmis - rezultatai buvo panašūs kaip ir su drozofilomis. Muselių bandymai yra patogesni, nes duomenys gaunami daug greičiau.