Pranešimai, jog permo periodo pabaigoje gorgonės masiškai išnyko, buvo gerokai perdėti, rodo nauji tyrimai. Mokslininkai manė, kad šie keisti paleožvėrys išnyko kartu su dauguma kitų to meto gyvybės rūšių Žemėje, tačiau neseniai jie nustatė, jog kai kurie vadinamų gorgonių atstovai išgyveno iki triaso periodo. Tačiau jie gyveno neilgai, todėl buvo virtę tarsi „vaikščiojančiais negyvėliais“, teigė komanda.
Trijų pavyzdžių, rastų Karu baseine Pietų Afrikoje, analizė parodė, kad šiai kardadančių grupei, vadinamai gorgonopsais – vėlyvojo permo periodu dominavusiems plėšrūnams – pavyko išgyventi Didįjį išmirimą. Per šį reiškinį, įvykusį maždaug prieš 251,9 mln. metų, išnyko apie 90 proc. visų gyvybės rūšių. Gorgonopsai buvo išimtis – tačiau, nepaisant to, kad jie išliko, jų perspektyvos nebuvo džiugios, rašo „Live Science“.
„Negyvas vaikščiojantis kladas“ (angl. dead clade walking) yra rūšių išnykimo tyrimuose vartojamas terminas, reiškiantis tą atvejį, kai organizmų grupė techniškai išgyvena masinį išnykimą, bet būna taip pažeista, jog niekada nebeatsigauna ir dar kurį laiką egzistuoja, kol, galiausiai, visiškai išnyksta“, – teigė vienas iš šio projekto tyrėjų, Šiaurės Karolinos gamtos mokslų muziejaus Rolio mieste paleontologijos kuratorius Christianas Kammereris.
„Vaikščiojantys negyvi kladai po masinio išnykimo gali egzistuoti dar milijonus metų, „bet jie daugiau niekada iš naujo nesidiversifikuoja ir ekosistemose nepasiekia gausaus individų skaičiaus, todėl makroevoliucijos požiūriu jie jau būna žuvę“, – paaiškino jis.
Šis tyrimas buvo pristatytas lapkričio 3 dieną Toronte vykusioje kasmetinėje Stuburinių gyvūnų paleontologų draugijos konferencijoje ir dar turi būti paskelbtas recenzuojamame žurnale.
Gorgonopsai, pavadinti pagal mitologines graikų pabaisas gorgones, nuo kurių vaizdo žmonės galėdavo suakmenėti, gyveno dar gerokai prieš dinozaurų atsiradimą triase, maždaug prieš 240 – 230 mln. metų.
Mokslininkai žinojo apie gorgonopso kaukolės dalį iš Karu baseino, datuojamą triaso periodo Induano amžiumi (prieš 251,9 – 251,2 mln. metų). Kiti tyrėjai šios kaukolės nesureikšmino, manydami, kad ji buvo neteisingai identifikuota arba klaidingai datuota. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad tai „tikrai buvo gorgonopsas“, galbūt priklausantis kionozaurų genčiai, sakė Ch. Kammereris ir pagrindinis autorius Julienas Benoitas, Vitvatersrando universiteto Evoliucijos studijų instituto Johanesburge vyresnysis paleontologas.
Tuomet abu mokslininkai ištyrė dar du pavyzdžius iš Karu baseino, greičiausiai taip pat priklausiusius kionozaurams. Du iš trijų gorgonopsų buvo iš vietovių, kurios priklausė permo – triaso ribai, o trečiasis – iš ankstyvojo triaso sluoksnio.
Gali būti, kad kionozaurai išgyveno masinį išnykimą dėl savo mažo kūno dydžio, gausios populiacijos ir lanksčios mitybos. Lapės dydžio mėsėdžiai, turėję siaurą ir pailgą snukį su daugybe dantų, buvo vieni mažiausių žinomų gorgonopsų. Pasak Ch. Kammererio, maži ir universalūs plėšrūnai paprastai geriau prisitaiko prie besikeičiančių ekosistemų nei dideli, „specializuoti“ plėšrūnai, todėl pirmieji lengviau atlaiko katastrofiškus įvykius. „Taigi, jei buvo kokių nors gorgonopsų, kurie, kaip manome, išgyveno iki triaso, tai veikiausiai buvo kionozaurai“, – sakė jis.
Po masinio išmirimo Karu baseine smarkiai sumažėjo biologinė įvairovė, bet į viršų šoko permo ir triaso periodais gyvenusių žolėdžių iltinių gyvūnų, vadinamų listrozaurais, skaičius. „Taigi kionozaurams greičiausiai netrūko grobio“, – tikino J. Benoitas.
Tyrimai tęsiasi toliau, nes „šias vietas būtina ištirti kruopščiau“, teigė komanda. Tačiau duomenys rodo, jog gorgonopsai buvo išgyvenę iki ankstyviausio triaso laikotarpio, o tai savo netikėtumu maždaug prilygtų žiniai, jog tiranozaurai išgyveno po asteroido, atsitrenkusio į Žemę“, – juokavo mokslininkai savo konferencijos santraukoje.
Vis dėlto triase gorgonopsai buvo reti ir priklausė pavienei genčiai, todėl šį negyvą vaikščiojantį kladą „ir toliau reikėtų laikyti permo pabaigos masinio išmirimo auka“, – pažymėjo mokslininkai.
Šaltiniai:
