Maža to, mūsų šalyje išauginti specialistai vertinami itin palankiai. Visgi biotechnologijų studentai privalo ne tik daug mokytis, bet ir spręsti nenumatytą problemą – praktikos vietų paiešką. Jų Lietuvoje vis dar nepakankamai, o konkurencija dėl pačių patraukliausių tiesiog milžiniška.
Diplominių darbų pagrindas
Kiekvienam biotechnologijos srities studentui keliamas uždavinys sugebėti savo įgytas žinias pritaikyti profesinėje aplinkoje, todėl po antrojo studijų kurso jiems privaloma susirasti vietą, kurioje galėtų atlikti praktiką. Čia jie mokosi atlikti tyrimus taikant šiuolaikinius tyrimų bei analizės metodus, rinkti ir interpretuoti duomenis, juos apdoroti ir interpretuoti.
Kaip sako Vilniaus universiteto Biomokslų instituto prof. dr. Lilija Kalėdienė, tokios profesinės praktikos paprastai trunka bent dvejus metus, o per ją įgytos žinios duoda pagrindą studentų diplominiams darbams.
„Dauguma mūsų studentų yra motyvuoti ir gabūs, todėl gerai žino, kokių pasiekimų, gebėjimų ar kompetencijų gali tikėtis iš vienos ar kitos praktikos. Taip, kartais pasitaiko, jog pradėję dirbti jiems nežinomoje srityje, jie suabejoja savo talentu, tačiau vėliau įsibėgėja ir praktikoms skiria vis daugiau ir daugiau laiko. Neretai netgi savo laisvadienių ar atostogų sąskaita“, – teigia ji.
Visgi nepaisant didelės praktikų svarbos, jų vietų paieškos daugumai studentų būna pakankamai keblios. Didžioji dalis biotiochnologinių įmonių yra ne Vilniaus mieste, todėl studentams į jas išvykti gali būti sudėtinga.
Be to, atliekama darbo pobūdis ne visada sutampa su diplominio darbo turiniu.
„Be abejo, patraukliausių praktikos vietų kiekis nėra begalinis. Jas gauna tik labai gerai besimokantys studentai. Likusiems tenka pasitenkinti vietomis, kuriomis pasirūpina studijų programų komitetai. Reikia suprasti ir tai, kad įmonės turi savų interesų ir negali suteikti studentams absoliučios laisvės. Visgi džiugina tai, kad daugelis vadovų lieka labai patenkinti jaunuolių gebėjimais ir žiniomis. Tai tik patvirtina, kad ruošiame labai aukšto lygio specialistus“, – teigia prof. dr. L. Kalėdienė.
Sėkmė priklauso nuo abiejų pusių
Profesinių praktikų svarbą pabrėžia ir Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Chemijos ir Bioinžinerijos katedros dr. Jaunius Urbonavičius. Anot jo, tik dirbdami laboratorijose studentai susipažįsta su darbu realiomis sąlygomis, valstybiniame ar privačiame sektoriuje.
„Žinoma, praktikos labai priklauso ir nuo pačių studentų motyvacijos. Kai kurie iš jų jas papildomai atlieka įmonėse ar universitetuose, mokslo institutuose. Tiesa, dėl didelio studentų skaičiaus sau tinkamiausią vietą gauti pavyksta ne visada. Pasitaiko nemažai atvejų, kai įmonės bei organizacijos netgi vykdo specialius konkursus“, – pasakoja jis.
Anot mokslininko praktikos sėkmė priklauso ir nuo paties studento, ir nuo įmonės. Studentas turi demonstruoti deramą kvalifikaciją ir iniciatyvumą, o įmonės – suteikti galimybę realizuoti save.
„Lietuvoje biotechonlogijų studijos yra populiarios. Lyginant su daugeliu šalių užsienyje, turime daug studentų. Mokslo bei verslo ryšiai biotechnologijų srityje yra gana tamprūs, todėl situacija pakankamai gera. Žinoma, jei nekreipsime dėmesio į praktikos vietų trūkumą. Studentai šią problemą kartais sprendžia ir išvykdami pagal „Erasmus+“ programą, nes kitose šalyse šios srities jaunuolių trūksta“, – sako dr. J. Urbonavičius.
VGTU su kai kuriomis įmonėmis bei mokslo institutais yra sudariusi nuolatinio bendradarbiavimo sutartis, rašoma pranešime spaudai. Šiame sąraše: „Thermofisher“, Inovatyvios medicinos centras, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Mielai studentus priima ir tokios bendrovės kaip „Sicor Biotech“, „Biocentras“, „Froceth“.
Gavo galimybę prisiliesti prie ilgai dominusios srities
Būtent pastarojoje savo praktiką šiuo metu atlieka magistro programos studentė Girmantė Simanavičiūtė. Ji sako praktikos vietos paieškas pradėjusi gana anksti, vos po pirmosios studijų savaitės, nes dar iš bakalauro studijų patirties žinojo, jog ją rasti nebus lengva.
„Savarankiškai susirasti praktiką sunku, nes studentų daug, todėl vyrauja gana didelė konkurencija. Praktikos paieškas komplikuoja ir tai, jog institutai ir įmonės retai skelbia apie laisvas praktikos vietas, todėl tenka ieškoti aklai siuntinėjant savo CV visiems, kurie sudomino savo veiklos kryptimi, projektais. Tiesa, reakcijos į tokius laiškus studentai sulaukia retai, todėl tenka ir tiesiog į duris pabeldus prisistatyti. Tai nėra labai malonus procesas, nes jautiesi nereikalingas ir tai labai numuša motyvaciją“, – pripažįsta ji.
Pamačiusi skelbimą, jog „Froceth“ ieško studentų praktikai, studentė nedvejodama jiems parašė. Pagrindinė jos susidomėjimo priežastis buvo ta, jog dar bakalauro metu susidomėjo ląstelių terapija, tačiau neturėjo progos praktikuotis šioje srityje bakalauro studijų metu. Nauja galimybė gilinti savo žinias ir įgyti naujų įgūdžių besimokant iš savo srities specialistų vienintelėje Lietuvoje įmonėje, gaminančioje pažangios terapijos vaistinius preparatus, labai suintrigavo.
Praktikos metu jaunoji mokslininkė gerina darbo su somatinių ląstelių kultūromis įgūdžius, gilina žinias vėžio imunoterapijos srityje ne tik skaitydama mokslinius straipsnius šia tema, bet ir turėdama galimybę praktiškai prisiliesti prie dendritinių ląstelių preparato gamybos.
„Esu dėkinga, nes mano mokymui „Froceth“ komanda skiria daug laiko, dėmesio bei kantrybės. Be abejo jie tikisi iš manęs gerų rezultatų. Nenoriu nuvilti žmonių, kurie suteikia visas galimybes man tobulėti, siekti savo tikslų. Manau, jog ši praktika man bus itin naudinga tiek studijose, tiek būsimajame darbe, nes esu mokoma dirbti šiuolaikiškoje biotechnologijų įmonėje pagal aukščiausius GGP reikalavimus“, – teigia G. Simanavičiūtė.
