Aliaskos Ferbankso universiteto komanda sakė, kad buvo priblokšta, kaip kelios neįprastai karštos vasaros destabilizavo viršutinius milžiniškų požeminių ledo luitų sluoksnius, kurie buvo užšalę ištisus tūkstantmečius.

„Pamatėme išskirtinį vaizdą, – „Reuters“ sakė Vladimiras Romanovskis, minėtojo universiteto geofizikos profesorius. – Tai ženklas, kad dabar klimatas yra šiltesnis nei bet kuriuo metu per pastaruosius 5 000 ar daugiau metų.“
V. Romanovskis su bendradarbiais išvydo kraštovaizdį, kuris visai nebuvo panašus į tą nepaliestą Arktį, kurią jie matė maždaug prieš dešimtmetį.

Tyrėjų komandos atradimai, birželio 10 d. paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, yra papildoma priežastis nerimauti dėl klimato atšilimo.

Žurnale išspausdintas straipsnis buvo paremtas V. Romanovskio ir jo bendradarbių surinktais duomenimis, kuriuos jie analizavo nuo paskutinės ekspedicijos 2016 m. Komanda naudojo modifikuotą propelerinį lėktuvą, kad pasiektų itin atokias vietas, įskaitant apleistą Šaltojo karo laikų radarų bazę, esančią daugiau nei už 300 km nuo civilizacijos.

Pasinaudoję palankiai išretėjusiais debesimis, V. Romanovskis su bendradarbiais išvydo kraštovaizdį, kuris visai nebuvo panašus į tą nepaliestą Arktį, kurią jie matė maždaug prieš dešimtmetį.

Aplinkui kiek užmatė akys buvo pilna juosmenį siekiančių kalvelių ir įvairių duobelių, kurios atsiranda vykstant reiškiniui, vadinamam termokarstu. Kadaise skurdi augmenija suvešėjo, gavusi užuovėją nuo nuolat pučiančio vėjo.
V. Romanovskis su bendradarbiais išvydo kraštovaizdį, kuris visai nebuvo panašus į tą nepaliestą Arktį, kurią jie matė maždaug prieš dešimtmetį.

V. Romanovskį vienu metu apėmė profesinis jaudulys ir bloga nuojauta. Mokslininkas sakė, kad vaizdas jam priminė subombarduotą teritoriją.
„Tai kanarėlė anglių kasykloje, – sakė Louise Farquharson, doktorantūrą baigusi mokslininkė ir viena iš tyrimo autorių. – Labai tikėtina, kad šis reiškinys paveikia daug didesnį regioną. Būtent tai ir bandysime išsiaiškinti artimiausiu metu.“
V. Romanovskis su bendradarbiais išvydo kraštovaizdį, kuris visai nebuvo panašus į tą nepaliestą Arktį, kurią jie matė maždaug prieš dešimtmetį.

Mokslininkai nerimauja dėl amžinojo įšalo stabilumo, nes greitai vykstant tirpimo procesui į atmosferą gali būti išmestas didelis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, savo ruožtu paspartinsiančių klimato kaitą.

Net jei dabartiniai įsipareigojimai sumažinti anglies dioksido emisijas pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos bus įgyvendinti, pasauliui dar teks labai pasistengti, kad pašalintų minėtąją riziką dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą tirpstant ledynams. Prie tokios išvados prieita vadovaujantis JT remiamos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos naudojamais modeliais.

Mokslininkams įspėjus, kad padidėjusi temperatūra būtų pražūtinga Pietų pusrutulio šalims ir sukeltų pavojų Šiaurės pusrutulio pramoninei civilizacijai, kovos su klimato kaita šalininkai pareiškė, jog naujasis tyrimas sustiprino būtinybę mažinti emisijas.

„Tirpstantis amžinasis įšalas yra akivaizdus klimato kaitos įrodymas, tai vyksta mums prieš akis, – sakė „Greenpeace International“ vykdomoji direktorė Jennifer Morgan. – Per ankstyvas tirpsmas yra dar vienas aiškus signalas, kad turime nedelsiant sumažinti anglies dioksido išlakas.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (112)