aA
Mokslininkai jau anksčiau žinojo, kad vabzdžiai junta kažką panašaus į skausmą. Tačiau atliktas naujas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamų įrodymų, jog vabzdžiai dar ilgai junta lėtinį skausmą net ir sužeidimui sugijus.
Rožinis vabzdys
Rožinis vabzdys
© Skaitytojo nuotr.

Tai, kad vabzdžiai patiria kažką panašaus į skausmą, žinota dar nuo 2003 metų. Tačiau naujausias tyrimas, kurį atliko docentas Gregas Neely ir kolegos iš Sidnėjaus universiteto, pirmą kartą įrodė, kad vabzdžiai jaučia lėtinį skausmą dar ilgai po pirminės traumos.

Šio recenzuoto tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale „Science Advances“. Jose pirmą kartą pateikiama genetinių įrodymų apie tai, kas sukelia lėtinį skausmą drozofiloms arba vaisinėms muselėms. Ir taip pat esama tvirtų įrodymų, jog panašūs pokyčiai sukelia lėtinį skausmą ir žmonėms.

Dar tebevykstantys šių mechanizmų tyrimai gali padėti sukurti gydymo būdų, kurie pirmą kartą paveiktų lėtinio skausmo priežastį, o ne jos simptomus.

Retas vabzdys
Retas vabzdys
© Violetos Bubelytės nuotr.

„Jeigu mes galėsime sukurti vaistų arba naujų gydymo metodų, panaudodami kamienines ląsteles, kurie nusitaikytų į pagrindinę skausmo priežastį, o ne skausmo simptomus, tai galėtų padėti daugeliui žmonių“, – sakė docentas G. Neely, kurio vadovaujama mokslininkų komanda tyrinėja skausmą Charleso Perkinso centre ir siekia sukurti skausmo malšinimo būdą be opioidų.

Skausmas ir vabzdžiai

„Žmonės nesuvokia, kad vabzdžiai irgi gali jausti skausmą, – sakė G. Neely. – Tačiau jau seniai pastebėta, kad daug bestuburių gyvūnų jaučia ir vengia pavojingų stimulų, kuriuos mes suprantame kaip skausmą. Kalbant apie ne žmones, tą jausmą mes vadiname „nocicepcija“ – jutimo nervų sistemos atsakas į tam tikrus kenksmingus ar potencialiai žalingus stimulus, kaip karštis, šaltis ar fizinis sužeidimas. Tačiau paprastumo dėlei galime sakyti, kad vabzdžiai jaučia „skausmą.“
„Taigi, mes žinojome, kad vabzdžiai gali jausti „skausmą“, tačiau nežinojome, kad sužeidimas gali sukelti ilgalaikį hiperjautrumą į paprastai neskausmingą stimulą, kokį patiria ir žmonės“, – sakė mokslininkas.

Kas yra lėtinis skausmas?

Lėtiniu skausmu vadinamas nuolatinis skausmas, kuris nepraeina užgijus pirminiam jį sukėlusiam sužeidimui. Paprastai kalbama apie dvi tokio skausmo formas: uždegiminį skausmą ir neuropatinį skausmą.

Tyrimo su vaisinėmis muselėmis metu buvo tirtas neuropatinis „skausmas“, kylantis įvykus nervų sistemos pažeidimui. Žmonėms paprastai toks skausmas yra deginantis, aštriai pulsuojantis. Neuropatinį skausmą žmonės gali justi esant užspaustam nervui, stuburo pažeidimams, poherpetinei neuralgijai, diabetinei neuropatijai, skausmą sukėlus kaulų vėžiui ar patyrus traumą.

Skausmo tyrimai su vaisinėmis muselėmis

Savo tyrimo metu docentas G. Neely ir mokslų daktaras Thangas Khuongas iš Sidnėjaus universiteto Charleso Perkinso centro pažeidė nervą vienoje muselės kojoje. Tuomet sužeidimui buvo leista visiškai sugyti. Vėliau mokslininkai nustatė, kad ir sugijus tam sužeidimui, muselės kitos kojos tapo hiperjautrios.

„Kai gyvūnas kartą yra smarkiai sužalojamas, jis tampa itin jautrus ir mėgina apsisaugoti visą likusį gyvenimą“, – sakė G. Neely. Vėliau jis su kolegomis išsiaiškino, kad taip vyksta genetiniame lygmenyje.

Mokslininkų atradimas į vabzdžius privers žiūrėti kitaip: prieš traiškant vorą, reikėtų gerai pagalvoti
© Shutterstock nuotr.

Muselė gauna „skausmo“ pranešimą iš savo organizmo, kuris vėliau keliauja per sensorinius neuronus į ventralinį nervinį laidą, jis muselės atveju yra mūsų stuburo atitikmuo. Šiame nerviniame laide yra inhibiciniai neuronai, veikiantys „vartai“, leidžiantys ar blokuojantys skausmo suvokimą, priklausomai nuo konteksto“, – aiškino G. Neely.

„Po sužeidimo pažeistas nervas tiesiog išmeta visą savo krovinį ir sunaikina visus stabdžius amžiams. Tuomet likusi gyvūno dalis nebeturi „skausmo“ stabdžių. „Skausmo“ barjeras pasikeičia, ir tuomet jie tampa itin atsargūs“, – sakė jis.

„Gyvūnams reikia prarasti „skausmo“ stabdžius, kad jie išgyventų pavojingose situacijose. Tačiau kai žmonės netenka tokių stabdžių, mūsų gyvenimas tampa nepakenčiamas. Mums reikia susigrąžinti tuos stabdžius, kad galėtume gyventi normalų gyvenimą be skausmo“, – aiškino G. Neely.

Žmonių atveju lėtinis skausmas, kaip manoma, išsivysto dėl periferinės sensitizacijos arba centrinės dizinhibicijos, sakė docentas G. Neely. „Mūsų atlikta muselių neuropatinio „skausmo“ genominė disekcija rodo, kad lėtinį neuropatinį skausmą sukelia centrinė dizinhibicija“, – sakė jis.

„Svarbiausia tai, kad dabar mes žinome svarbiausius žingsnius, kaip muselėms, pelėms ir veikiausiai žmonėms sukeliamas neuropatinis „skausmas“. Tai yra skausmo stabdžių praradimas centrinėje nervų sistemoje. Ir mes dabar sutelkiame visą dėmesį į naujų gydymo būdų ar vaistų, paremtų kamieninėmis ląstelėmis, sukūrimą, kad būtų nusitaikytą į skausmo priežastį ir būtų galima ją panaikinti“, – nurodė G. Neely.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(37 žmonės įvertino)
3.7838

Archeologai atkapstė žiaurią istoriją: belaisvius suvalgė, o po to sulaukė siaubingo keršto (9)

1520 metais dabartinės Meksikos teritorijoje esančio Zultépeco miesto gyventojai užpuolė ispanų...

Vienas skambutis ir prasideda branduolinis karas: tikroji JAV prezidentą visur lydinčio lagaminėlio istorija (46)

Tai – viduramžių karūnos ir skeptro atitikmuo – aukščiausios valdžios simbolis. Vyriausiasis...

Lietuviai ir toliau dalijasi sąmokslo teorijomis: įtikėjo melu, kad vakcinacija yra genocido įrankis (204)

Prieš skiepus priešiškai nusiteikę asmenys ir toliau dalinasi klaidinga informacija apie vakcinas...

10 žmogui nuodingiausių medžiagų: vienoms užtenka vos kelių miligramų nužudyti, kitas leidžiamės savo noru (11)

Įvairūs chemikalai yra labai paplitę aplinkoje. Nors dauguma yra visiškai nepavojingi ar net...

Pirmą kartą įrodyta, kad kosminės dulkės formuojasi ne tik supernovų sprogimų metu (3)

Tarpžvaigždinės dulkės yra daugiausiai anglies bei silicio pagrindo junginiai, sudaryti iš...

Top naujienos

Pūga Lietuvoje įsisiautėjo: šimtai iškvietimų visoje šalyje, nepravažiuojami keliai sniego masė ant stogų gali tapti kritinė (221)

Per parą ugniagesiai daugiau 331 kartą vyko šalinti nuvirtusių medžių ir kitų sniego...

Seime – masinis algų kėlimas: kai kurios algos per mėnesį kils keliais šimtais eurų (238)

Seimo valdyba sausį atšaukė keletą buvusių savo sprendimų ir atvėrė kelią gerokai didinti...

Lietuvoje – 1278 nauji koronaviruso atvejai, 24 mirtys praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 30–99 metų žmonės (69)

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1278 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 24 žmonės,...

Putinui – nemalonūs Bideno klausimai (45)

Naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas per pirmąjį savo pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu...

Prekių gabenimas jūra brangsta kartais: neabejojama, kad tai didins kainas Lietuvoje prekybininkai ieško išeičių (188)

Prekių gabenimas jūrų konteineriais iš Kinijos tuština Lietuvos verslų kišenes. Vien pandemijos...

Virusologė: sausis ir vasaris yra tie mėnesiai, kuriuos turime išlaukti (239)

Kembridžo universiteto virusologijos ir bioinformatikos doktorantė Ingrida Olendraitė teigia, kad...

Jasikevičiui nepatiko nervinga atomazga: tokiu būdu užbaigti rungtynių negalima

Nors Šarūno Jasikevičiaus treniruojama „Barcelona“ (16/6) dominavo didžiąją Eurolygos...

Vakcina – naujausias Rusijos ginklas prieš Ukrainą: Putinas jau trimituoja apie pergalę Kryme (157)

Europos pastangos paspartinti vakcinaciją suteikia Rusijai dar vieną progą aktyviai pasireikšti...

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Tokio sniego nematėme jau ilgai: kaip sekasi įveikti stichiją?

Šiandien minima Tarptautinė holokausto aukų atiminimo diena. Lietuvos žydų bendruomenė atkreipia...

Ant vakcinų nuo COVID-19 gamintojų liejasi pyktis: grasina imtis teisinių veiksmų (95)

Europos Sąjunga (ES) kviečiasi pokalbiui vakcinų gamintojas „AstraZeneca“ ir...