aA
Mokslininkai jau anksčiau žinojo, kad vabzdžiai junta kažką panašaus į skausmą. Tačiau atliktas naujas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamų įrodymų, jog vabzdžiai dar ilgai junta lėtinį skausmą net ir sužeidimui sugijus.
Rožinis vabzdys
© Skaitytojo nuotr.

Tai, kad vabzdžiai patiria kažką panašaus į skausmą, žinota dar nuo 2003 metų. Tačiau naujausias tyrimas, kurį atliko docentas Gregas Neely ir kolegos iš Sidnėjaus universiteto, pirmą kartą įrodė, kad vabzdžiai jaučia lėtinį skausmą dar ilgai po pirminės traumos.

Šio recenzuoto tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale „Science Advances“. Jose pirmą kartą pateikiama genetinių įrodymų apie tai, kas sukelia lėtinį skausmą drozofiloms arba vaisinėms muselėms. Ir taip pat esama tvirtų įrodymų, jog panašūs pokyčiai sukelia lėtinį skausmą ir žmonėms.

Dar tebevykstantys šių mechanizmų tyrimai gali padėti sukurti gydymo būdų, kurie pirmą kartą paveiktų lėtinio skausmo priežastį, o ne jos simptomus.

Retas vabzdys
Retas vabzdys
© Violetos Bubelytės nuotr.

„Jeigu mes galėsime sukurti vaistų arba naujų gydymo metodų, panaudodami kamienines ląsteles, kurie nusitaikytų į pagrindinę skausmo priežastį, o ne skausmo simptomus, tai galėtų padėti daugeliui žmonių“, – sakė docentas G. Neely, kurio vadovaujama mokslininkų komanda tyrinėja skausmą Charleso Perkinso centre ir siekia sukurti skausmo malšinimo būdą be opioidų.

Skausmas ir vabzdžiai

„Žmonės nesuvokia, kad vabzdžiai irgi gali jausti skausmą, – sakė G. Neely. – Tačiau jau seniai pastebėta, kad daug bestuburių gyvūnų jaučia ir vengia pavojingų stimulų, kuriuos mes suprantame kaip skausmą. Kalbant apie ne žmones, tą jausmą mes vadiname „nocicepcija“ – jutimo nervų sistemos atsakas į tam tikrus kenksmingus ar potencialiai žalingus stimulus, kaip karštis, šaltis ar fizinis sužeidimas. Tačiau paprastumo dėlei galime sakyti, kad vabzdžiai jaučia „skausmą.“
„Taigi, mes žinojome, kad vabzdžiai gali jausti „skausmą“, tačiau nežinojome, kad sužeidimas gali sukelti ilgalaikį hiperjautrumą į paprastai neskausmingą stimulą, kokį patiria ir žmonės“, – sakė mokslininkas.

Kas yra lėtinis skausmas?

Lėtiniu skausmu vadinamas nuolatinis skausmas, kuris nepraeina užgijus pirminiam jį sukėlusiam sužeidimui. Paprastai kalbama apie dvi tokio skausmo formas: uždegiminį skausmą ir neuropatinį skausmą.

Tyrimo su vaisinėmis muselėmis metu buvo tirtas neuropatinis „skausmas“, kylantis įvykus nervų sistemos pažeidimui. Žmonėms paprastai toks skausmas yra deginantis, aštriai pulsuojantis. Neuropatinį skausmą žmonės gali justi esant užspaustam nervui, stuburo pažeidimams, poherpetinei neuralgijai, diabetinei neuropatijai, skausmą sukėlus kaulų vėžiui ar patyrus traumą.

Skausmo tyrimai su vaisinėmis muselėmis

Savo tyrimo metu docentas G. Neely ir mokslų daktaras Thangas Khuongas iš Sidnėjaus universiteto Charleso Perkinso centro pažeidė nervą vienoje muselės kojoje. Tuomet sužeidimui buvo leista visiškai sugyti. Vėliau mokslininkai nustatė, kad ir sugijus tam sužeidimui, muselės kitos kojos tapo hiperjautrios.

„Kai gyvūnas kartą yra smarkiai sužalojamas, jis tampa itin jautrus ir mėgina apsisaugoti visą likusį gyvenimą“, – sakė G. Neely. Vėliau jis su kolegomis išsiaiškino, kad taip vyksta genetiniame lygmenyje.

Mokslininkų atradimas į vabzdžius privers žiūrėti kitaip: prieš traiškant vorą, reikėtų gerai pagalvoti
© Shutterstock nuotr.

Muselė gauna „skausmo“ pranešimą iš savo organizmo, kuris vėliau keliauja per sensorinius neuronus į ventralinį nervinį laidą, jis muselės atveju yra mūsų stuburo atitikmuo. Šiame nerviniame laide yra inhibiciniai neuronai, veikiantys „vartai“, leidžiantys ar blokuojantys skausmo suvokimą, priklausomai nuo konteksto“, – aiškino G. Neely.

„Po sužeidimo pažeistas nervas tiesiog išmeta visą savo krovinį ir sunaikina visus stabdžius amžiams. Tuomet likusi gyvūno dalis nebeturi „skausmo“ stabdžių. „Skausmo“ barjeras pasikeičia, ir tuomet jie tampa itin atsargūs“, – sakė jis.

„Gyvūnams reikia prarasti „skausmo“ stabdžius, kad jie išgyventų pavojingose situacijose. Tačiau kai žmonės netenka tokių stabdžių, mūsų gyvenimas tampa nepakenčiamas. Mums reikia susigrąžinti tuos stabdžius, kad galėtume gyventi normalų gyvenimą be skausmo“, – aiškino G. Neely.

Žmonių atveju lėtinis skausmas, kaip manoma, išsivysto dėl periferinės sensitizacijos arba centrinės dizinhibicijos, sakė docentas G. Neely. „Mūsų atlikta muselių neuropatinio „skausmo“ genominė disekcija rodo, kad lėtinį neuropatinį skausmą sukelia centrinė dizinhibicija“, – sakė jis.

„Svarbiausia tai, kad dabar mes žinome svarbiausius žingsnius, kaip muselėms, pelėms ir veikiausiai žmonėms sukeliamas neuropatinis „skausmas“. Tai yra skausmo stabdžių praradimas centrinėje nervų sistemoje. Ir mes dabar sutelkiame visą dėmesį į naujų gydymo būdų ar vaistų, paremtų kamieninėmis ląstelėmis, sukūrimą, kad būtų nusitaikytą į skausmo priežastį ir būtų galima ją panaikinti“, – nurodė G. Neely.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(28 žmonės įvertino)
3.6071

Sveiki atvykę į besiformuojančią Saulės sistemą: pirmiausia bombardavo, o tada – atsirado gyvybė (11)

Sveiki atvykę į besiformuojančią Saulės sistemą . Netrukus po to, kai prieš daugiau nei 4,5...

Aptiko paslaptingą visuomenę, kuri davė pradžią senovės Egiptui: jų istoriją pasakoja griaučiai (16)

Daugeliui senovės Egiptas asocijuojasi su faraonais , piramidėmis ir dinastija, kuri prasidėjo...

Artėjame prie didžiausios Visatos paslapties įminimo: aptiko signalus, kurie sklinda iš tolimojo kosmoso (98)

Pamažu artėjama prie vienos iš didžiausių Visatos paslapčių įminimo. Buvo aptikti net...

Iš efektyvesnių ir saugesnių kontracepcijos priemonių gali likti tik šnipštas: farmacininkams tai neapsimokės (11)

Nuo tada, kai kontraceptinės tabletės prieš beveik 60 metų pakeitė moterų gyvenimą,...

Teorijos, kaip gali pasibaigti Visatos egzistencija: viena iš jų – žodžiais neapibūdinama (114)

Geriausi kosmologijos modeliai rodo, kad Visata arba amžinai plėsis, arba su­si­trauks arba...

Top naujienos

Vilnius ne jūsų, o mūsų: kas atbaido kaimynus nuo žygio „atsiimti“ Lietuvos sostinę (225)

Šiuolaikinė Lietuva neturi nieko bendro su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Tai ne lietuvių...

Naktinė prekyba Gariūnuose: mažiausios kainos, turistiniai autobusai ir besislepiantys prekeiviai (65)

Antradieniais didžiausias Lietuvos turgus darbą pradeda 2.30 val. nakties. Kol dauguma vilniečių...

Ar turtingiems leista viskas? Vokietijoje prabangios parduotuvės darbuotojai šeichą nešiojo ant rankų (98)

Ar turtingiems leista viskas? Berlyno mados tinklaraštis „Dandy Diary“ sumanė pasiaiškinti...

Rimvydas Valatka. Juoduoja krizė tolumoj? (119)

Naisuva nespėjo nė apsidairyti po jiems tokius mielus 2008-ųjų krizės viliborus, o krizės...

Sekmadienio vakarą, daugybei žmonių grįžtant į Vilnių, prie sostinės susidūrė 4 automobiliai (5)

Sekmadienio vakarą šalia Vilniaus, netoli Gariūnų, magistralėje Klaipėda-Vilnius, susidūrė...

Sveiki atvykę į besiformuojančią Saulės sistemą: pirmiausia bombardavo, o tada – atsirado gyvybė (11)

Sveiki atvykę į besiformuojančią Saulės sistemą . Netrukus po to, kai prieš daugiau nei 4,5...

BMW į autobusą su keleiviais rėžėsi taip, kad šis net perlinko kaltininkas pabėgo (35)

Rugpjūčio 17-osios vakarą, 22.04 val., kelyje A2 Vilnius-Panevėžys septintos klasės BMW...

Vaizdai iš privačios jachtos su šėlstančiomis merginomis italų milijonieriui Gianlucai Vacchi užtraukė visuomenės pyktį (57)

52-ejų metų amžiaus milijonierius pleibojus iš Italijos susilaukė visuomenės pykčio už...

Gyvai / NBA milžinų akistata Atėnuose: Graikija – Serbija tiesioginė vaizdo transliacija

Graikijos sostinėje Atėnuose vykstantį prestižinį Akropolio taurės turnyrą sekmadienį...