– Paaiškinkite, kokio sutarimo laikosi mokslininkų ir medikų bendruomenė apie vegetarizmą ir veganizmą. Kuo šie du mitybos tipai skiriasi?
– Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijoje. Svarbu išskirti, kad vegetarai ir veganai manė, kad mėsa gali nuodyti organizamą, išskirti toksines medžiagas, žmogų daryti piktesnį ir dirglesnį. Visgi mes, gydytojai, žinome, kad vegetarus galima išskirstyti į griežtus, kuomet atsisakoma visų gyvūninės kilmės produktų, arba pusiau griežtus, pavyzdžiui, laktovegetarus, kurie vartoja pieną ir pieno produktus. Laktovegetarai nevalgo žuvies ir mėsos, tačiau vartoja pieno produktus, kiaušinius. Veganai, griežti vegetarai, nevalgo jokios gyvūninės kilmės produktų – mėsos, kiaušinių, pieno produktų. Yra ir dar keletas vegetarizmo rūšių, bet pagrindinis suskirstymas yra toks.
– Ką mokslininkų ir medikų bendruomenė mano – vegetarizmas ir veganizmas yra gerai ar blogai, ar tai priklauso nuo daugybės aplnkybių?
– Kiekvienas mes turime savo nuomonę, tačiau anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad visgi vegetarai mažiau serga nutukimu, mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, mažiau vargina vidurių užkietėjimas. Dabar atliktų tyrimų metu taip pat įžvelgti šie privalumai. Net 86 kohortiniai perspektyviniai tyrimai parodė, kad jei žmogyus nevalgo mėsos ar tam tikros riebios mėsos, taip pat ir žuvies, neišskiriant kokie tai vegetarai, paaiškėjo, kad mažėja kūno svoris, mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Kai kurie tyrimai nurodo, kad atsisakius mėsos net iki 25 proc. rečiau sergama širdies ir kraujagyslių ligomis.
Be to, daugelį žmonių vargina padidintas cholesterolio kiekis – taip vadinamas blogasis cholesterolis arba mažo tankio lipoproteinų kiekis. Kohortinių tyrimų apžvalga parodė, kad nevalgant mėsos galima sumažinti ne tik bendro cholesterolio kiekį, bet ir tą blogąjį cholesterolį, palyginus su visavalgiais, kurie valgo mėsą. Taigi, tų tyrimų yra begalės ir sutinku su teiginiu, kad nereikia valgyti riebios mėsos.
Jei pažvelgsime į lietuvių mitybą, tai matyti, kad daugelis renkasi mėsą ir neatsižvelgia, kad dažniausiai tai sotieji riebalai, kurie ir yra ta blogybė, skatinanti lėtines ligas. Tačiau ir mokslininkai turi savo nuomonę ir visokių jų yra – vieni gali palaikyti vegetarizmą, kiti – nepalaikyti. Tačiau suaugęs žmogus gali būti ir veganu, ir vegetaru, jeigu rūpinasi savimi, atlieka tam tikrus kraujo tyrimus ir konsultuojasi su specialistais.
– Į ką dėmesį turėtų atkreipti žmogus, kuris pasirenka nevalgyti mėsos arba kitų gyvūninės kilmės produktų? Ką ir kaip reikėtų derinti?
– Gyvūninės kilmės produktai yra baltymų šaltinis, o baltymas sudarytas iš aminorūgščių, kurios yra pakeičiamos arba nepakeičiamos. Taigi, nevalgant mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų, pavyzdžiui, kiaušinių ar pieno produktų, visų pirma organizmas negauna visų reikiamų aminorūgščių. Tai reikėtų į tai atkreipti dėmesį, nes gali trūkti baltymų. Mėsa taip pat yra ir vitamino B12 šaltinis.
Tačiau jei savaitę, mėnesį ar du nevalgote mėsos, tai tos pasekmės greitai nepasireikš ir tik maždaug per 5-10 metų gali pradėti trūkti B12 vitamino. Tačiau gali pradėti trūkti kalcio, vitamino D, geležies. Bet jei žmogus rūpinasi savimi, tai ir po 10 metų nevalgant mėsos ir kitų gyvūninės kilmės maisto produktų, vitaminų ir baltymų kiekis gali būti normos ribose.
– Jei žmogus pasirenka nevalgyti mėsos, būti veganu ar vegetaru, kaip žinoti, ar per tuos 5-10 metų žmogus nežaloja savo organizmo?
– Aš savo pacientams, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų, rekomenduoju reguliariai tikrintis sveikatą ir apsilankyti pas šeimos gydytoją. Kartą per metus reikia ne tik apsilankyti, bet ir paprašyti atlikti tam tikrus kraujo tyrimus – ne tik bendrą kraujo tyrimą, bet ir pasakyti, kad nevalgote mėsos ir pasidaryti vitamino B12, feritino, kuris rodo geležies atsargas, tyrimus. Taip pat kalcio kiekį kraujyje – ne tik bendrą, bet pasitikrinti ir atsargų kiekį. Taip pat atlikti vitamino D tyrimą. Tad svarbu atlikti tyrimus ir išsitirti dėl rizikų, kurios gali kilti dėl to, kad žmogus nevalgo gyvūninės kilmės maisto produktų.
– Mėsos valgymas ar nevalgymas yra apipintas mitais ir pseudomokslu. Su kokiais mitais jūs dažniausiai susiduriate?
– Dažniausiai tai baimės, kai žmogus suserga tam tikra liga. Ypač – onkologine liga, kuomet griebiasi įvairiausių patarimų ir atsisako mėsos. Nereikėtų visiškai jos atsisakyti, jei mūsų organizmas nori, bet sumažinti jos kiekį, o ypač – perdirbtos raudonos mėsos. Yra daugybė atliktų tyrimų, kad raudona perdirbta mėsa skatina lėtinių ligų riziką, ypač storosios žarnos onkologines ligas.Tačiau neriebi balta mėsa, laukinė žvėriena yra naudinga mūsų organizmui, tai yra baltymų šaltinis.
Tad kartais yra susipainiojama tarp tų mitų ir baimių. Pavyzdžiui, gruzdinta, kepta mėsa dirgina virškinamojo trakto gleivinę, todėl nereikia mėsos gruzdinti, reikia išmokti pasirinkti, išmokti paruošti mėsą. Kartais klausia pacientai, ar galima kepti mėsą? Be abejo, tačiau reikia parinkti tinkamą temperatūrą. Galima ir ant laužo kepti, bet reikia, kad ugnis jau būtų gerai iškūrenta, tačiau tai jau yra menas, gerai marinuoti, paruošti ir iškepti mėsą. Vis tik dažniausiai susiduriu su baimėmis – valyti ar nevalgyti.
– Kaip vertinate tokį pasakymą, kad žmogus evoliucijos eigoje visada valgė mėsą, tad mums jos atsisakyti nereikėtų. Tai mitas ar tiesa?
– Aš manau, kad tai lemia mūsų įsitikinimai, mūsų pasąmonė yra labai galinga ir priklauso nuo to, su kokiais žmonėmis bendraujame ir kokioje aplinkoje būname, tai ir tą mūsų nuomonę gali nulemti. Svarbu žmogui klausytis savo organizmo. Jei žmogus 20-30 metų valgė mėsą ir staiga nusprendė jos atsisakyti, aš rekomenduoju pirmiau sumažinti jos kiekį. Sveikatai palankios mitybos taisyklės teigia, kad reikia sumažinti mėsos vartojimą iki 2-3 kartų per savaitę ir rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, žuvį, ankštines daržoves. Taigi, sumažinti tikrai verta, bet ar visiškai atsisakyti – čia jau reikia klausyti savo širdies ir vidinio balso.
– Kokia jūsų nuomonė apie tėvus, kurie patys būdami veganais ar vegetarais nusprendžia taip pat maitinti ir savo vaikus?
– Be abejo, tai yra kiekvieno tėčio ar mamos reikalas, tačiau rekomenduoju bent retkarčiais vaikui nupirkti kokybiškos mėsos. Nes augančiam organizmui gali dar labiau trūkti aminorūgščių, feritino geležies, B12 vitamino, įvairių kitų vitaminų ir mineralų. Jei tėvai nusprendžia mitybos įpročius koreguoti pagal save, tai sveikatą vaikui reikėtų tikrinti du kartus per metus. Bet tai yra tėvų ir mamų apsisprendimas, o gydytojai gali tik rekomenduoti.
– Ar yra logikos pasakyme, kai rekomenduojama valgyti tik tai, kas auga tik mūsų regione ir kad maistas, užaugintas toliau nėra labai geras mūsų organizmui?
– Na, kartais pacientai sako, kad štai mūsų protėviai patys užsiaugindavo tą mėsą ir valgydavo. Aš esu už tą posakį, kad reikia valgyti, kas mūsų krašte užauginta. Kalbant apie augalus – taip, galbūt reikėtų rinktis tai, kas sezono metu auginama arba rinktis raugintas daržoves. Tačiau yra tam tikri įsitikinimai ir norai, skoniai, todėl neturiu nieko prieš, jei žmogus ir atvežtinį vaisių žiemos metu paragauja. Svarbu laikytis sveikatai palankios mitybos ir tam tikrą vaisių ir daržovių kiekį suvalgyti per dieną.
Pavyzdžiui, veganai ir vegetarai su augaliniu maistu gauna pakankamai skaidulinių medžiagų, ko negauna visavalgiai. Šiuo metu yra rekomenduojama 25 g skaidulinių medžiagų per dieną iš grūdų, daržovių ir vaisių, tuo tarpu lietuviai visavalgiai jų suvartoja vidutiniškai tik 17 g per dieną. Dėl to yra daugiau virškinamojo trakto problemų, dažniau kamuoja viršsvoris, sergama nutukimu, išemine širdies liga. Taigi, nevalgant mėsos ar jos vartojant mažiau yra ir privalumų.
– Kaip vertinate vainamuosius supermaistus, kai yra išaukštinamas koks nors vienas produktas, pavyzdžiui, rinkodaros puikiai panaudotas avokadas? Dabar kalbama, kad štai, vartokite avokadą arba avižų, ir jau bus viskas labai gerai.
– Svarbiausia yra žiūrėti į visumą, nes žmogui reikia gauti visų medžiagų – riebalų, baltymų ir angliavandenių. Turi būti tam tikras santykis atsižvelgiant į tai, kokia yra lytis, koks yra amžius, koks yra fizinis aktyvumas, turi būti užtikrintas mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis. Tad nei avižos, nei avokadas, nei jokie kiti vaisiai ar daržovės neišspręs problemų, tačiau jei trūks gerųjų riebalų, tai turės įtakos mūsų organizme ir didins lėtinių ligų atsiradimo tikimybę. Jei trūks skaidulinių medžiagų – dar kitos problemos.
Tad visuomet turi būti pusiausvyra. Jei produktas yra atvežtinis, bet reikalingas organizmui, ir jei nėra galimybės įsigyti, reikia ieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, avokadas, jis turi mononesočiųjų riebalų, kurių galima gauti ir iš alyvuogių aliejaus. Tad visada galima pasigilinti ir pasitarti su specialistais.
– Kaip patartumėte pasirinkti mėsą, kokią ją reikia rinktis?
– Visų pirma, reikia rinktis mėsą be matomų riebalų. Problema yra ta, kad Lietuvos gyventojų mityboje vyrauja sočiosios riebalų rūgštys. Dienos mitybos racione sočiosios rūgštys turėtų sudaryti tik 10 proc. riebalų, o lietuvių mityboje jos sudaro kur kas daugiau. Taigi, reikia rinktis liesesnę mėsą, be matomų riebalų. Taip pat turėtų būti įvairovė. Kartais klausiama – balta ar raudona mėsa?Tai priklauso nuo to, kaip gyvulys yra auginamas, priklauso ir nuo pašaro. Prasčiausia vertinant pagal omega-3 ir omega-6 santykį yra kiauliena. Pagal tą patį santykį geriausia yra natūraliai auginta žvėriena. Tačiau pastaroji nėra dažnai prieinama Lietuvos gyventojams. Svarbiausia, kad mėsa būtų be matomo riebalo, taip pat reikėtų vengti perdirbtos mėsos produktų – dešrų, dešrelių, užtepėlių rekomenduoju atsisakyti.
– Kaip ieškoti tinkamos, mokslu ir faktais pagrįstos informacijos apie mitybą ir kokiais specialistais galima pasitikėti, kurie pasisako apie mitybą?
– Esu visų Lietuvos gydytojų dietologų vadovė ir kaip tik šiuo metu baiginėjame knygą. Kitais metais tikimės išleisti dietologijos vadovėlį, kuriame bus skiltis, skirta veganams ir vegetarams. Visada rekomenduoju pasižiūrėti, kas yra informacijos autoriai. Nes Lietuvoje yra tik apie 40 gydytojų dietologų. Taip pat yra dietistai, kuriuos ruošia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos kolegijos, jie taip pat yra specialistai. Yra ir visuomenės sveikatos specialistai bei gyvensenos specialistai. Tai jei informacija yra mokslu grįsta, tuomet galime pasitikėti, tačiau svabu pasitikrinti, kas yra informacijos autoriai.
