Susirgimų tymais skaičius Europoje pernai, palyginti su 2017 m., patrigubėjo – tymais sirgo 83 000 žmonių. Vien Ukrainoje 2018 m. sergančiųjų šia liga skaičius siekė 53 000, 16 iš jų mirė. Šiemet Ukrainoje nuo tymų jau mirė 8 žmonės. Tymai plinta ir kitose Europos šalyse – Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje. Šiemet Lietuvoje šia liga užsikrėtė jau 67 asmenys.
PSO paskelbė, kad tai pats didžiausias tymų protrūkis per pastaruosius dešimtmečius nuo masinio skiepijimo pradžios. Mirštamumas nuo šios virusinės infekcijos siekia 0,1–0,2 proc., liga ypač pavojinga kūdikiams ir vaikams iki 5 metų.
Specialistai neabejoja, kad pagrindinė tymų epidemijos priežastis – nepakankamas pasiskiepijusiųjų skaičius. Kad virusas neplistų ir nekiltų ligos protrūkio rizika, ne mažiau kaip 95 proc. žmonių turi būti pasiskiepiję. Tokiu atveju būna apsaugoti ne tik jie, bet ir aplinkiniai, pavyzdžiui, kūdikiai, kurie skiepijami nuo tymų tik antraisiais gyvenimo metais. Todėl tymų epidemija jiems kelia ypač didelę grėsmę.
Skiepų priešininkai mėgsta pabrėžti, kad skiepytis ar nesiskiepyti yra jų asmeninis reikalas. Tačiau sprendimas nesiskiepyti iš tiesų kelia didžiulę grėsmę visuomenei, ypač silpniausiems ir pažeidžiamiausiems jos nariams.
Tymai perduodami oro lašeliniu būdu. Tai itin „limpanti“ liga – neturint atsparumo tikimybė užsikrėsti yra beveik šimtaprocentinė. Nuo šios ligos nėra vaistų – ją sukelia virusas, tad antibiotikai nepadės.
Kodėl bijoma skiepų? Ne kartą kalbėta apie skiepus gaubiančius mitus, kurie neturi jokio mokslinio pagrindo. Vienas tokių – neva skiepai nuo tymų sukelia autizmą. Šis mitas, sukurtas daugiau nei prieš 20 metų, skiepijimo programoms atnešė nepataisomos žalos. Nepaisant to, kad skiepų ir autizmo sąsajos seniai paneigtos ir pripažintos didžiausia klastote medicinos istorijoje, skiepų priešininkai vis dar skleidžia šią žinią ir kelia didelę sumaištį.
1998 m. anglų gydytojas A. Wakefieldas prestižiniame žurnale „The Lancet“ paskelbė straipsnį, kuriame teigė, kad skiepai nuo tymų sukelia žarnyno uždegimą ir autizmą. Esą kaltas susilpnintas tymų virusas, esantis kombinuotoje (trivalentėje) MMR vakcinoje. Be abejo, tai sulaukė milžiniško atgarsio visuomenėje. Tėvai ėmė bijoti skiepyti vaikus, todėl skiepijimų apimtys gerokai sumažėjo, o susirgusiųjų tymais padaugėjo keliasdešimt kartų.
Kai žurnalistai ir mokslininkai pradėjo išsamiau domėtis A. Wakefieldo atliktu tyrimu, išaiškėjo nemažai skandalingų faktų. Mėgindami patikrinti straipsnyje paskelbtus teiginius, mokslininkai atliko daugybę tyrimų įvairiose šalyse analizuodami sąsajas tarp autizmo ir skiepų. Šie tyrimai apėmė daugiau nei 1,2 mln. paskiepytų vaikų visame pasaulyje. Išvada vienareikšmė – skiepai nesukelia autizmo.
Išaiškėjus šiems faktams, žurnalas „The Lancet“ 2010 m. oficialiai atšaukė minėtą straipsnį ir pripažino, kad jame paskelbti teiginiai neturi mokslinio pagrindo. Tačiau mažai kas perskaitė šį paneigimą, o skiepų reputacija jau buvo nepataisomai sugadinta. Žurnalistai išaiškino ir daugiau skandalingų faktų apie šią klastotę, atskleidė jos autoriaus finansinius interesus. Jam dosniai atsilygino advokatai, atstovaujantys autizmu sergančių vaikų šeimoms ir pateikę ieškinius vakcinų gamintojams dėl tariamai skiepų sukeltos žalos.
Be to, pats klastotės autorius buvo patentavęs naują tymų vakciną, kuri esanti saugesnė nei MMR vakcina. Taigi mitas apie skiepų žalą jam atnešė didelę finansinę naudą. Tokiai skandalingai informacijai iškilus į viešumą A. Wakefieldas neteko gydytojo licencijos ir buvo priverstas palikti Jungtinę Karalystę.
Mitas apie skiepų ir autizmo priežastinį ryšį prasilenkia ir su paprasta logika. MMR vakcina Europoje naudojama nuo septintojo dešimtmečio, jau tada milijonai vaikų buvo paskiepyti. Jei MMR vakcina būtų susijusi su autizmu, tuo metu turėjo būti registruojama daugybė autizmo atvejų. Tačiau nieko panašaus neužfiksuota. Autizmo spektro sutrikimai daugiausia registruojami pastaraisiais metais pagerėjus šių ligų diagnostikai. Tai niekaip nesusiję su skiepais.
Skleidžiant šiuos ir panašius mitus apie skiepus didžiulė atsakomybė tenka ir žiniasklaidai, ypač iškilus tymų epidemijos grėsmei. Deja, klaidinančias žinias apie skiepus skleidžia kas netingi: nuo homeopatų iki Seimo narių. Visada atsiras žmonių, kurie tiki ateiviais, šamanais ar stebuklingomis tualetinio popieriaus galiomis, taip pat ir tokių, kurie propaguoja savižudybes ar terorizmą. Tačiau pastarieji paprastai nedalija interviu žiniasklaidai ir nėra kviečiami į televizijos laidas.
Skiepų išradimas leido visuomenei beveik pamiršti pavojingas infekcines ligas, todėl nebeįvertiname jų grėsmės. Net ir didžiausi skiepų priešininkai negali paneigti fakto, kad dėl masinio skiepijimo išnyko tokios pavojingos infekcinės ligos kaip raupai ir poliomielitas. Nebežinome, ką reiškia sirgti difterija ar kokliušu – nuo šių ligų anksčiau mirdavo daugybė vaikų. Tymus taip pat buvome beveik pamiršę, nes pakankamai vaikų buvo paskiepyta. Tačiau dabartinis tymų protrūkis aiškiai rodo, kad mitai apie tariamą vakcinų žalą nėra toks jau nekaltas dalykas – jie sukelia sumaištį, abejones ir didžiulę grėsmę silpniausiems visuomenės nariams.
Pikantišką eksperimentą atlikę mokslininkai nustatė, kam vabalai panaudoja savo analinę angą: funkcija – labai neįprasta
Užuot gėrę vandenį per burną, vabalai yra pasirinkę kitą mechanizmą ir šiuo tikslu naudojasi...
Europą siaubiantis patogenas graso katastrofa: surinkti svarbūs duomenys apie itin pavojingo viruso plitimą
Siekiant suvaldyti paukščių gripo plitimą, kasmet papjaunama dešimtys milijonų naminių...
Kinų mokslininkai sukūrė robotines lūpas: vieniems jos santykius pagerino, kitiems tai – iškrypėlių įrenginys (3)
Įkvėpta izoliacijos, su kuria poros susidūrė dėl karantinų, įvestų siaučiant COVID-19,...
Laukia įspūdingas vakaras danguje: šiandien pro Žemę perpus arčiau nei Mėnulis praskries 40 metrų asteroidas (1)
Šeštadienio vakarą palyginti arti Žemės praskries didokas asteroidas.
Pasiruoškite ypatingam reginiui virš Lietuvos: šiąnakt dangų nutvieks Šiaurės pašvaistė pašvaistę užfiksavo ir praėjusią naktį (1)
Šiaurės pašvaistė mūsų regione – didelė retenybė. Šiaurės pašvaistės dažniausiai...
Top naujienos
Sukritikavo ataskaitą apie Rusijos grėsmę: artimiausias dešimtmetis mums bus lemiamas (4)
Abejones dėl žvalgybos pateiktos informacijos apie Rusijos keliamą karinę grėsmę išreiškęs...
Krizė atėjo ne pas visus: sanatorijose – plačiai atvertos gyventojų piniginės, vietos Velykoms tirpsta (14)
Nepaisant išaugusių kainų ir padidėjusių būsto paskolų palūkanų normų, lietuviai...
Nustebino keistas Putino pareiškimas: Rusija imasi naujų žingsnių
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino...
Lankstus darbo grafikas įgauna naujų atspalvių: atleidimų eroje vėl suklesti darbas savaitgaliais (1)
Praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį visi dirbdavo savaitgaliais – bent jau taip skelbė...
Neblaivi buvusi teisėja pateko į avariją: darbą prarado, nes vairavo girta per Kūčias
Šeštadienio vakarą Alytuje, netoli „Dzūkų restorano”, automobilis „ Nissan Primera ”...
Rusijos ekspertas: patriarchas Kirilas padarė tai, ko net Putinas neprašė (12)
Žymus Rusijos filosofas ir teologas Andrejus Kurajevas per išskirtinį interviu „Delfi“ sutiko...
Tokių reidų seniai nebuvo: kone aptvėrę Vilnių gausios policijos pajėgos iš vairuotojų sulaukė ir grasinimų, ir maldavimų dieną įkliuvo 16, vakare ir naktį – dar 12 (12)
Vilniuje policija surengė gausiai ekipažais „apginkluotus“ reidus. Net devyni Lietuvos kelių...
Tarp lyderių Europoje, diktuoja madas Lietuvoje: kaip „Žalgiriui“ pavyksta užpildyti areną? (2)
Kauno „Žalgiris“ pirmą kartą klubo istorijoje dar likus geram mėnesiui iki reguliariojo...
Laidoje „Labas rytas, Lietuva“ – pokyčiai: vedėjo kėdę palieka Ignas Krupavičius
Po 16 metų, praleistų LRT eteryje, laidą „Labas rytas, Lietuva“ palieka Ignas Krupavičius .
Politologas įvertino rinkėjų kirtį valdantiesiems: viena partija išsisuko (27)
Savivaldos rinkimai baigėsi: daugiausiai merų postų laimėjo socialdemokratai, o štai...