Jie sukūrė naują chromosomą iš dirbtinio DNR mėgintuvėlyje, tuomet perkėlė ją į tuščią ląstelę ir stebėjo, kaip ji dauginasi, tai reiškia, kad ląstelė yra gyva.
Tai, kad žmogus sugebėjo sukurti vienos ląstelės „būtybę“, kuri yra pakeista vienos iš paprasčiausių žemės bakterijų versija, rodo, kad ši technologija veikia.
Dabar C. Venteris tiki, kad organizmas, pavadintas „Synthia“, leis sukurti sudėtingesnes būtybes, kurios galės paversti aplinkos atliekas švariu kuru, sukurti vakcinas nuo įvairių ligų ir mažinti užterštumą.
Tačiau jo kūrinys sukėlė ginčus dėl „žaidimo dievą“ etikos ir dėl to, kad naujoji technologija gali sukelti biologinį pavojų ir būti panaudota karyboje.
„Mes įžengėme į amžių, kur viską riboja tik mūsų vaizduotė“, – sakė jis, paskelbdamas apie šį tyrimą, publikuotą žurnale „Science“.
Genetinio kodo tyrimų pradininkas C. Venteris su savo darbo grupe „J Craig Venter“ institute Merilendo valstijoje šio tikslo siekė daugiau nei 15 metų, jų tyrimai kainavo 30 milijonų svarų (120 milijonų litų).
Iš pradžių jie atkūrė mažiausios pasaulyje bakterijos Mycoplasma genitalium, kuri gyvena galvijuose ir ožiuose, genetinį kodą ir išsaugojo šią informaciją kompiuteryje.
Tuomet jie panaudojo kompiuterio kodą, norėdami dirbtinai atkurti DNR laboratorijoje, šiek tiek pakeisdami iš pažymėdami jį, kad jis skirtųsi nuo originalo.
Galiausiai jie sukūrė techniką, padėjusią išimti bakterijos ląsteles iš originalaus DNR ir pakeisti jas nauju dirbtiniu genetiniu kodu.
Gauta „sintetinė ląstelė“ buvo „pripildyta iš naujo“ ir ji pradėjo daugintis. Sugebėjimas daugintis yra laikomas pagrindine funkcija, rodančia, kad ląstelė yra gyva.
