aA
Jeigu mokslininkų prognozės pasitvirtins ir Saulė pasiųs galingą plazmos debesį, Žemės gyventojų laukia apokaliptinis scenarijus, teigia Europos kosmoso agentūros Kosmoso oro stebėjimo departamento vadovas Jussi Luntama.
Jussi Luntama
© DELFI montažas

„Visame pasaulyje sutriktų telekomunikacijos, palydovinė navigacija, elektros tiekimas ištisuose regionuose. Labiausiai baiminamės dėl to, kad viena pažeista transformatorinė gali sukelti grandininę reakciją“, – pasakoja jis.

J. Luntama vadovauja Europos kosmoso agentūros komandai, kurios tikslas – nuodugniai ištirti ir stebėti kosmoso oro sukeliamas grėsmes Žemei. Su mokslininku pasikalbėjome jo darbo kabinete Europos kosmoso operacijų centre (ESOC) Darmštate, Vokietija.

Ką reiškia kosmoso oras (angl. space weather)?

– Paprastai kalbant, tai yra pokyčiai kosmose, susiję su Saulės aktyvumu. Daug kas galvoja, kad kosmosas yra vakuumas, kad jame nieko nėra. Bet iš tiesų ten pilna įkrautų dalelių, kurios keliauja iš Saulės, ir kosminės radiacijos.

Galbūt žiūrint iš Žemės Saulė atrodo kaip nekaltas geltonas kamuolys, tačiau ten vyksta nesuvokiamo galingumo plazmos išsiveržimai. Įsivaizduokite milijardus tonų sveriančius plazmos debesis, kosmose judančius greičiau už bet kokį žmonių sukurtą aparatą – maždaug 3000 km/s.

Jeigu Žemė pasitaiko to debesies kelyje, jis sujaukia Žemės magnetosferą. Prasideda daug susijusių procesų, kurie gali stipriai pakenkti kritinėms infrastruktūroms tiek Žemėje, tiek kosmose: pažeisti palydovus, sutrikdyti radijo signalus, taip pat sukelti pavojų Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) esantiems astronautams. Žemėje gali pažeisti transformatorines, dėl ko nutrūktų elektros tiekimas ir pan.

Dėl smarkiausios rašytinėje žmonijos istorijoje Saulės audros 1859 m. vienu metu nustojo veikti Europos ir Šiaurės Amerikos telegrafo tinklai. Kas nutiktų dabar?

– Dėl Saulės žybsnių 1989 m. Kvebeko (Kanada) gyventojai keletą valandų buvo be elektros. 2003 m. Malmėje (Švedija) 20 tūkst. namų taip pat kurį laiką neturėjo elektros. Tačiau tai – palyginti silpnų žybsnių sukeltos problemos.

Visame pasaulyje sutriktų telekomunikacijos, palydovinė navigacija, elektros tiekimas ištisuose regionuose. Labiausiai baiminamės dėl to, kad viena pažeista transformatorinė gali sukelti grandininę reakciją: jos krūvis tektų kitoms, taigi ir jos perdegtų, jų krūvis pereitų dar kitoms, kurios taip pat perdegtų, ir taip toliau. Kažkas panašaus, bet daug mažesniais mastais įvyko per mano minėtą Saulės audrą Kvebeke 1989 m.

Šiais laikais viskas sujungta. Pavyzdžiui, jeigu taip nutiktų Europoje, grandininė reakcija įvyktų labai greitai. Galimai didžioji dalis Europos paskestų tamsoje.

Kadangi itin galingi žybsniai vyksta cikliškai, skaičiuojame, kad yra didelė tikimybė, jog vienas toks turėtų įvykti per ateinančius 10 metų.

Skamba kaip postapokaliptinis scenarijus… Kokiu tikslumu šiuo metu galima prognozuoti, kada plazmos debesis pasieks Žemę?

– Problema, kad dar ne iki galo suprantame, kaip veikia mūsų Saulė. Žinome pagrindinius principus, bet trūksta daug žinių apie Saulės žybsnius, todėl negalime jų tiksliau prognozuoti.

Jeigu prognozuojame, kad Saulės žybsnis pasieks Žemę, pavyzdžiui, rytoj 18 val., tai yra 18 val. plius/minus 6–12 valandų. Taigi labai netikslu.

Tiesiog turime labai limituotus įrankius, kurių dauguma – pasenę. Kai kurie palydovai yra 20 metų senumo. Kaip seni automobiliai – nors dar veikia, bet nuolat genda ir reikalauja daug priežiūros, kad funkcionuotų.

Jussi Luntama
Jussi Luntama
© Gytis Burauskas


Tam tikriausiai turėtų padėti NASA zondas „Parker Solar Probe“, kuri šiuo metu keliauja į Saulę?

– Mokslininkai deda daug vilčių į šią misiją. Europos kosmoso agentūra kitąmet paleis palydovą „Solar Orbiter“, kuris prisidės prie „Parker Solar Probe“ atradimų.

Taip pat Europos ir Amerikos mokslininkai vienijasi kuriant naują Saulės stebėjimo palydovų sistemą – „Lagrange mission“. Tikimės, kad gauti duomenys padės tiksliau prognozuoti, kada Saulė gali išspjauti naują žybsnį, ir galbūt turėsime daugiau laiko jam tinkamai pasiruošti.

O kaip galime pasiruošti? Ką reikėtų daryti, sužinojus, kad Žemės link išspjautas itin galingas plazmos debesis?

– Deja, niekaip negalime užkirsti tam kelio. Tiesiog esame per maži, kad galėtume juos įtakoti – plazmos debesų skersmuo gali siekti 300 mln. km ir daugiau. Palyginimui, Žemės skersmuo yra viso labo 12,742 km.

Ką galime padaryti – pasiruošti. Pavyzdžiui, kai kuriuos palydovus įjungti režimu, kuris padėtų išvengti kritinių pažeidimų. Transformatorinių operatoriai neišjungtų, bet sumažintų jų pajėgumus, kad vienai perdegus, kitai netektų dvigubo maksimalaus krūvio. Taip pat perspėtume TKS astronautus, kad jie tuo metu atvirame kosmose neatliktų jokių darbų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(140 žmonių įvertino)
3.8643
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Neuromokslininkė Urtė Neniškytė: kuo daugiau naudojame savo smegenis, tuo labiau jas apsaugome (44)

„Informacijos srautai šiais laikai yra labai labai dideli ir, manau, kad su visais telefonais ir...

Vandens ir deimantų paradoksas – sunkiai įmenama mįslė ir šiuolaikiniams ekonomistams (29)

Klausimas, kodėl gyvybiškai svarbus vanduo yra toks pigus, kai tuo tarpu praktikoje mažai naudingi...

„SpaceX“ naująją pilotuojamąją kapsulę per bandymus ištiko „anomalija“ (14)

JAV bendrovės „ SpaceX “ naująją kapsulę, pritaikytą astronautų skrydžiams, šeštadienį...

Europos mokslininkai nusitaikė į Merkurijų: tai padės ieškoti gyvybės už Žemės ribų (32)

Nors Merkurijus yra palyginti arti Žemės, tačiau tai – radikaliai kitokia planeta. „Norime...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (86)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...

Top naujienos

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (21)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Kaip sulieknėti ir pagerinti sveikatą: mitybos specialistė rekomenduoja efektyvią organizmo šluotą receptas (2)

Pusė kilogramo daržovių ir vaisių per dieną, kad būtume sveiki – tokį kiekį suvalgyti...

Gyvai / Karštų LKL komandų mūšis: „Lietkabelis“ – „Neptūnas“ tiesioginė vaizdo transliacija (1)

Pirmadienio vakarą Panevėžio „Cido“ arenoje vykstančiose „Betsafe– LKL “ čempionato...

Ukrainoje situacija dėl tymų kritinė, miršta žmonės: baiminamasi, kad tas pats ištiks ir Lietuvą (134)

Ukrainoje šiuo metu – tarsi karo zonoje. Tačiau ne dėl karinio konflikto, o dėl tymų...

Skandalingame teismo nuosprendyje – skaudi kritika policijai: negalima skatinti daryti nusikaltimų (75)

Policijos reputacijai – skaudus smūgis: teisėjai konstatavo, kad Vilniaus policijos pareigūnas...

Čia užsukę pasijusite kaip Italijoje: šio mažo Lietuvos lobio nesugriovė nei karai, nei gaisrai (3)

„Per 400 metų nuo tada, kada buvo pastatytas vienuolynas, nebuvo jokio gaisro. Tik 2011 metais buvo...

Ekspertai: tokių rezultatų Ukrainoje nėra buvę, tai prilygsta rinkiminiam Maidanui (330)

Radikalių pokyčių poreikis ir didžiulis nusivylimas dabartiniu Ukrainos lyderiu iškėlė...

Lietuvį papiktino apmokestinta taupymo sistema: tai atrodo veidmainiškai (173)

„Rašau jums norėdamas papasakoti, o gal ir atkreipti dėmesį, į vieną nelabai logišką...

Kolombe driokstelėjo dar vienas sprogimas papildyta 17:11 (42)

Šri Lankos sostinėje Kolombe pirmadienį driokstelėjo dar vienas sprogimas netoli Šv. Antano...