aA
Jeigu mokslininkų prognozės pasitvirtins ir Saulė pasiųs galingą plazmos debesį, Žemės gyventojų laukia apokaliptinis scenarijus, teigia Europos kosmoso agentūros Kosmoso oro stebėjimo departamento vadovas Jussi Luntama.
Jussi Luntama
Jussi Luntama
© DELFI montažas

„Visame pasaulyje sutriktų telekomunikacijos, palydovinė navigacija, elektros tiekimas ištisuose regionuose. Labiausiai baiminamės dėl to, kad viena pažeista transformatorinė gali sukelti grandininę reakciją“, – pasakoja jis.

J. Luntama vadovauja Europos kosmoso agentūros komandai, kurios tikslas – nuodugniai ištirti ir stebėti kosmoso oro sukeliamas grėsmes Žemei. Su mokslininku pasikalbėjome jo darbo kabinete Europos kosmoso operacijų centre (ESOC) Darmštate, Vokietija.

Ką reiškia kosmoso oras (angl. space weather)?

– Paprastai kalbant, tai yra pokyčiai kosmose, susiję su Saulės aktyvumu. Daug kas galvoja, kad kosmosas yra vakuumas, kad jame nieko nėra. Bet iš tiesų ten pilna įkrautų dalelių, kurios keliauja iš Saulės, ir kosminės radiacijos.

Galbūt žiūrint iš Žemės Saulė atrodo kaip nekaltas geltonas kamuolys, tačiau ten vyksta nesuvokiamo galingumo plazmos išsiveržimai. Įsivaizduokite milijardus tonų sveriančius plazmos debesis, kosmose judančius greičiau už bet kokį žmonių sukurtą aparatą – maždaug 3000 km/s.

Jeigu Žemė pasitaiko to debesies kelyje, jis sujaukia Žemės magnetosferą. Prasideda daug susijusių procesų, kurie gali stipriai pakenkti kritinėms infrastruktūroms tiek Žemėje, tiek kosmose: pažeisti palydovus, sutrikdyti radijo signalus, taip pat sukelti pavojų Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) esantiems astronautams. Žemėje gali pažeisti transformatorines, dėl ko nutrūktų elektros tiekimas ir pan.

Dėl smarkiausios rašytinėje žmonijos istorijoje Saulės audros 1859 m. vienu metu nustojo veikti Europos ir Šiaurės Amerikos telegrafo tinklai. Kas nutiktų dabar?

– Dėl Saulės žybsnių 1989 m. Kvebeko (Kanada) gyventojai keletą valandų buvo be elektros. 2003 m. Malmėje (Švedija) 20 tūkst. namų taip pat kurį laiką neturėjo elektros. Tačiau tai – palyginti silpnų žybsnių sukeltos problemos.

Visame pasaulyje sutriktų telekomunikacijos, palydovinė navigacija, elektros tiekimas ištisuose regionuose. Labiausiai baiminamės dėl to, kad viena pažeista transformatorinė gali sukelti grandininę reakciją: jos krūvis tektų kitoms, taigi ir jos perdegtų, jų krūvis pereitų dar kitoms, kurios taip pat perdegtų, ir taip toliau. Kažkas panašaus, bet daug mažesniais mastais įvyko per mano minėtą Saulės audrą Kvebeke 1989 m.

Šiais laikais viskas sujungta. Pavyzdžiui, jeigu taip nutiktų Europoje, grandininė reakcija įvyktų labai greitai. Galimai didžioji dalis Europos paskestų tamsoje.

Kadangi itin galingi žybsniai vyksta cikliškai, skaičiuojame, kad yra didelė tikimybė, jog vienas toks turėtų įvykti per ateinančius 10 metų.

Skamba kaip postapokaliptinis scenarijus… Kokiu tikslumu šiuo metu galima prognozuoti, kada plazmos debesis pasieks Žemę?

– Problema, kad dar ne iki galo suprantame, kaip veikia mūsų Saulė. Žinome pagrindinius principus, bet trūksta daug žinių apie Saulės žybsnius, todėl negalime jų tiksliau prognozuoti.

Jeigu prognozuojame, kad Saulės žybsnis pasieks Žemę, pavyzdžiui, rytoj 18 val., tai yra 18 val. plius/minus 6–12 valandų. Taigi labai netikslu.

Tiesiog turime labai limituotus įrankius, kurių dauguma – pasenę. Kai kurie palydovai yra 20 metų senumo. Kaip seni automobiliai – nors dar veikia, bet nuolat genda ir reikalauja daug priežiūros, kad funkcionuotų.

Jussi Luntama
Jussi Luntama
© Gytis Burauskas


Tam tikriausiai turėtų padėti NASA zondas „Parker Solar Probe“, kuri šiuo metu keliauja į Saulę?

– Mokslininkai deda daug vilčių į šią misiją. Europos kosmoso agentūra kitąmet paleis palydovą „Solar Orbiter“, kuris prisidės prie „Parker Solar Probe“ atradimų.

Taip pat Europos ir Amerikos mokslininkai vienijasi kuriant naują Saulės stebėjimo palydovų sistemą – „Lagrange mission“. Tikimės, kad gauti duomenys padės tiksliau prognozuoti, kada Saulė gali išspjauti naują žybsnį, ir galbūt turėsime daugiau laiko jam tinkamai pasiruošti.

O kaip galime pasiruošti? Ką reikėtų daryti, sužinojus, kad Žemės link išspjautas itin galingas plazmos debesis?

– Deja, niekaip negalime užkirsti tam kelio. Tiesiog esame per maži, kad galėtume juos įtakoti – plazmos debesų skersmuo gali siekti 300 mln. km ir daugiau. Palyginimui, Žemės skersmuo yra viso labo 12,742 km.

Ką galime padaryti – pasiruošti. Pavyzdžiui, kai kuriuos palydovus įjungti režimu, kuris padėtų išvengti kritinių pažeidimų. Transformatorinių operatoriai neišjungtų, bet sumažintų jų pajėgumus, kad vienai perdegus, kitai netektų dvigubo maksimalaus krūvio. Taip pat perspėtume TKS astronautus, kad jie tuo metu atvirame kosmose neatliktų jokių darbų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(158 žmonės įvertino)
3.9494

Mikroskopu darytose nuotraukose užfiksuota, kas vyksta skaudančiuose raumenyse po treniruotės: mokslininkai tokius procesus stebi pirmą kartą (3)

Mokslininkai aptiko anksčiau nežinotą žingsnį raumenų gijimo procese. Treniruotės sukelia...

Mokslininkai apskaičiavo, kada Žemė bus nebetinkama gyventi: laiko žmonijai liko nedaug (139)

Klimato prognozės turėtų siekti toliau nei 2100-ieji. Siekdami visapusiškai suvokti ir planuoti...

JAV tikisi naujosios Mėnulio programos pirmąjį bandomąjį skrydį surengti 2022 metais (4)

NASA siekia ateinančių metų vasarį surengti pirmąjį nepilotuojamo erdvėlaivio skrydį pagal...

Šamą-bananą pagavęs žvejys nepatikėjo savo akimis mokslininkai turi paaiškinimą, kas čia nutiko (61)

Lyg milžiniškas besirangantis bananas su žiaunomis – tokios išvaizdos šamą iš ežero gelmių...

Paleontologų radinys gintaro gabalėlyje perrašė istoriją: mokslininkus nustebino 100 mln. metų amžiaus miniatiūrinis krabas (10)

Ištyrę prieš 100 milijonų metų gintare sustingusio ir puikiai išsilaikusio miniatiūrinio krabo...

Top naujienos

Karštus nuotykius išdavė feisbukas: 15-metė tapo motina, vaiko tėvas – nuteistasis (8)

Dvidešimtmečio vilniečio naktinės linksmybės su penkiolikmete mergina baigėsi ne taip, kaip...

Pavojingą bakteriją turi kone kas trečias – kol žmogus nieko nejaučia, kiti sėkmingai užsikrečia (1)

„Epidemijos ir pandemijos prasideda ir baigiasi, vienintelė tuberkuliozė yra amžina“, –...

Tokių vaizdų Lietuva nematė jau seniai: podiumu žingsniavo ir pusnuogiai, ir apsirengę (12)

Ryškiausias mados įvykis Lietuvoje – „ Mados infekcija “, vienam vakarui atvėrė buvusio...

Vytautė Merkytė | D+

Po baisiausios visų laikų aviacijos katastrofos Tenerifėje pritrūko karstų: iš pradžių niekas nesuvokė, kaip ant pakilimo tako galėjo susidurti du lėktuvai (2)

Kanarų salos yra pamilta lietuvių ir kitų europiečių atostogų vieta. Dar prieš pandemiją...

Žaibiškai išdygę daugiabučiai verčia abejoti jų kokybe ir verte: ar patenkinami gyventojų lūkesčiai? (51)

Šiandien vienas po kito dygsta gyvenamieji ir komerciniai pastatai. Verslininkai nori užsidirbti,...

Bauda vairuotojui virto detektyvu: nubausta ir visa virtinė kitų automobilių savininkų (5)

Panevėžyje siaurutės Kauno gatvelės gyventojas Rimantas Mikėnas užkūrė tikrą detektyvą...

Agnė Kulitaitė: mane apsvaigino ir išprievartavo. Mano istorija – viena iš milijono? (15)

Rugpjūčio mėn. „Delfi Plius“ publikuotas Agnės Kulitaitės tekstas su skausmingomis moterų...

Vienuolika „Šok su žvaigžde“ porų stoja prieš komisijos ir žiūrovų teismą: kuriuos dalyvius palaikote jūs? Kviečiame dalyvauti balsavime

Šeštadienio vakarą LRT televizijos eteryje su žiūrovais jau trečią savaitę sveikinasi pasaulį...

5 gardūs receptai išskirtiniams ir ilgiems pusryčiams – skirkite laiko sau ir savo artimiesiems

Jei darbo dieną retas kuris galime pasimėgauti neskubiais pusryčiai s, savaitgalį yra tas metas,...