Modernusis žmogus turi genetinį pakitimą, kuris sumažina jautrumą vėžį sukeliančioms medžiagoms, randamoms degančio medžio dūmuose. Neandertaliečiai ir ankstesnieji žmonių protėviai šia mutacija pasigirti negalėjo.

Newscientist.com rašo, kad ugnies pažabojimas buvo vienas svarbiausių įvykių žmonijos istorijoje, leidęs atrasti šviesą, šilumą, apsaugą nuo plėšrūnų ir galimybę lengviau apdoroti maistą. Tačiau su dūmais žmonės turėjo būti labai atsargūs. „Net šiandien, įkvėpus dūmų, padidėja tikimybė susirgti infekcinėmis plaučių ligomis“, – sakė Pensilvanijos valstybinio universiteto mokslininkas Gary'is Perdewas.

Tikriausiai kvėpavimo takų ligos turėjo būti didelė Akmens amžiaus problema, žinant tai, kad tuo laiku gyvenę žmonijos protėviai dažnai ugnį degino urvuose ir kitose uždarose vietose. „Pabandę gaminti maistą urve, tikriausiai neištvertumėte tokio didelio dūmų kiekio“, – tvirtino G. Perdewas, nors jo tyrimai rodo, kad modernusis žmogus yra geriau prisitaikęs prie tokių sąlygų.

Mokslininkas ir jo kolegos atliko trijų neandertaliečių ir Denisovo žmogaus, kelių skirtingu laiku gyvenusių moderniųjų žmonių genomų analizę, lygino jos rezultatus.

Tyrėjai aptiko, kad senieji mūsų rūšių protėviai jau turi genetinę mutaciją, kurios dar neturėjo nė neandertalietis, nė Denisovo žmogus. Modernieji žmonės turi mutavusį geną AHR, kuris yra atsakingas už receptorius ir sustiprina moderniojo žmogaus atsaką į kancerogenines medžiagas, esančias degančio medžio dūmuose.

Komanda įterpė neandertaliečio ir moderniojo žmogaus geną į gyvūnų ląsteles ir stebėjo, kaip jos reaguoja į kancerogenines medžiagas. Ląstelėse su neandertaliečio genu buvo dažniau stebima enzimų – fermentų, valančių organizmą nuo apnuodijimo – gamyba. Tai reiškia, kad tos ląstelės buvo toksiškai paveiktos ir kad organizmas stengėsi jas išvalyti nuo žalingų medžiagų.

„Mes buvome nustebę, kad skirtumai tarp šių dviejų bandinių buvo tokie dideli“, – tvirtino G. Perdewas. Reakcijos į apnuodijimą skyrėsi apie 1 tūkst. kartų.

Taigi yra galimybė, kad mūsų rūšis dėl AHR mutacijos yra geriau prisitaikiusi prie dūmų poveikio ir geriau kovoja su žalingu medžio dūmų poveikiu. Tačiau G. Perdewas pabrėžė, kad kol kas tai – tik prielaida.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)