Gyvybės atsiradimo versijų yra daug, o viena iš įtikinamiausių – gyvybės išsivystymas iš taip vadinamos cheminių elementų sriubos – RNR.
Ribonukleino rūgštis (RNR) – tai biopolimeras, sudarytas iš kovalentiniais ryšiais sujungtų nukleotidų. Jos yra kiekvienoje gyvoje ląstelėje, virusuose. Padeda realizuoti ląstelės genetinę informaciją, užkoduotą DNR azotinių bazių sekoje.
RNR, kaip ir DNR, gali susilankstyti į trimates formas ir vykdyti chemines reakcijas. Tačiau tokios formos ji nesugeba savęs kopijuoti.
Nors RNR atrodo kaip logiškas žingsnis link sudėtingesnių gyvybės formų, savireplikacijos problema atrodė kaip akligatvis. Ir dabar išeitis, panašu, rasta.
Kai RNR grandinė susilanksto, ji gali kurti fermentus – ribozimas. Ribozimo, galinčio vykdyti sulankstytos RNR savireplikaciją, (savo ruožtu galinčios sukurti daugiau savireplikaciją vykdančių RNR) sukūrimas tapo Šventuoju Graliu.
Replikacija paprastai vykdoma prie standartinės RNR pridedant po vieną bazę (adeniną, guaniną, t.t.), tačiau MRC mokslininkų komanda sukūrė naują ribozimo tipą, pridedantį iš karto po tris bazes. Taip RNR gali atlikti trimatės savo versijos replikaciją, tuo pačiu pagrįsdama gyvybės Žemėje atsiradimo modelį.
