Tokius savo tyrimo rezultatus pristatė Vengrijos mokslų akademijos mokslininkai. Jie stebėjo, kaip sužadintas ir skylantis helio atomas skleidžia šviesą, ir kaip dalelės skyla keistu būdu, kurio neįmanoma paaiškinti iki šiol žinotais fizikos dėsniais.

Tai buvo antras kartas, kai Attilos Krasznahorkay vadovaujama mokslininkų komanda matė šią naują dalelę, kurią jie pavadino X17. Jos masė sudaro 17 megaelektronvoltų.

„X17 gali būti dalelė, sujungianti mūsų matomą pasaulį su tamsiąja materija“, – CNN sakė A. Krasznahorkay.

Atidžiai jo tyrinėjimus stebėjęs Kalifornijos universiteto fizikos ir astronomijos profesorius Jonathan Fengas sakė, kad šis atradimas „keičia žaidimo taisykles“, ir pridūrė, kad jeigu tai galima atkartoti, „tai neabejotinai verta Nobelio premijos“.

Šis atradimas padarytas praėjus trims metams po to, kai Vengrijos mokslininkų komanda pastebėjo radioaktyvaus skilimo anomaliją, o tai leido manyti, jog egzistuoja nauja dalelė. Jeigu jų bandymai pasitvirtins, šis atradimas galėtų iš esmės pakeisti mūsų suvokimą apie tai, kaip veika Visata.

Dabar veikiantis fizikos modelis nurodo, kad yra keturios pamatinės gamtos jėgos: sunkis, elektromagnetizmas bei silpnoji ir stiprioji jėgos tarp atomų. Tačiau 2016 metais A. Krasznahorkay ir jo komandos atliktas eksperimentas leidžia teigti, kad egzistuoja dar viena jėga.

Mokslininkų komanda anuomet teigė radusi keistą radioaktyviojo skilimo anomaliją, skelbia „Nature News“. Savo tyrimo rezultatus jie paskelbė 2015 metų pabaigoje prestižiniame leidinyje „Physical Review Letters“.

Nepaisant radikalios hipotezės, jų darbas nesusilaukė didelio dėmesio, skelbia „Gizmodo“. Ir taip buvo tol, kol Kalifornijos universiteto fizikai nepatikrino jų metodo ir rezultatų ir nenustatė, kad šie buvo tikslūs.

„Tai, ką mums visa tai sako, – jeigu visa tai yra tiesa – yra tai, jog viena dalelė kažkaip kalbasi su kita, ir mes šiuo metu nesame to įtraukę į savo esamus skaičiavimus“, – „ABC News“ anuomet sakė Sidnėjaus universiteto astrofizikos profesorius Geraintas Lewisas.

Mokslininkai teorijų apie penktąją jėgą kelia jau kelis pastaruosius dešimtmečius. Jie teigia, kad tokia jėga gali paaiškinti standartinio dalelių fizikos modelio negebėjimą paaiškinti tamsiosios materijos.

Tamsioji materija yra nematoma materija, kuri, kaip manoma, sudaro daugiau nei 80 proc. Visatos masės. Teoretikai yra siūlę nemažai teorijų apie egzotines daleles, įskaitant ir „tamsiuosius fotonus“, perduodančius elektromagnetinę jėgą.

Vengrų mokslininkai ieškojo tokių tamsiųjų fotonų protonais bombarduodami ploną ličio juostelę. Ličiui absorbuojant protonus, jis virto nestabilia berilio versija, kuri toliau skilo į elektronus ir pozitronus. Kai protonai trenkėsi į litį 140 laipsnių kampu, atsirado daugiau elektronų ir pozitronų, nei buvo tikėtasi.

A. Krasznahorkay mano, kad šią papildomą medžiagą sukuria dalelė, kuri yra 34 kartus sunkesnė už elektroną. „Esame įsitikinę dėl savo eksperimento rezultatų“, – tuomet sakė A. Krasznahorkay, pridūręs, kad jo komanda bandymus pakartojo kelis kartus.

Tačiau daugelis mokslininkų į jo komandos teiginius žiūri skeptiškai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (147)