Labiau tikėtina, kad asteroidai nukris į vandenyną, o ne ant sausumos, nes vanduo sudaro daugiau kaip 70 proc. Žemės paviršiaus. Anksčiau tokių susidūrimų su kosminiais kūnais galimų pasekmių tyrimai didžiausią dėmesį skyrė jų sukelto cunamio masto apskaičiavimui.
Planetologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Elisabetta Pierazzo žurnale „Earth and Planetary Science Letters” paskelbtame straipsnyje pateikia kompiuteriu sukurto asteroido smūgio poveikio atmosferos ozono sluoksniui scenarijaus rezultatus.
Kartu su kolegomis mokslininkė nagrinėjo du galimus scenarijus – 1 km. ir 500 metrų skersmens asteroidų nukritimą į vandenyną, į 4 km. gylį.
„Rezultatai rodo, kad kilometro dydžio asteroido nukritimas į vandenyną vidutinėse platumose sukels reikšmingus pokyčius viršutinių atmosferos sluoksnių cheminėje struktūroje, būtent, daugiametį ozono koncentracijos mažėjimą“, - teigia instituto pranešime cituojama E. Pierazzo.
Kompiuterinis modelis leido apskaičiuoti, kaip, kosminiam kūnui krentant į vandenyną, dideliame aukštyje išskirti vandens garai, o taip pat chloro ir bromo junginiai gali paspartinti ozono sunykimą.
„Reikšmingo ozono kiekio išnykimas viršutinėje atmosferoje ilgam laiko tarpui gali sukelti rimtas pasekmes florai ir faunai Žemės paviršiuje dėl ultravioletinių B spindulių intensyvumo padidėjimo. Įskaitant odos eritemų, žievinių kataraktų, DNR pažeidimų paplitimą“, - teigė mokslininkė.
Remiantis skaičiavimais, 500 metrų asteroidui atsitrenkus į Žemę, ultravioletinės saulės spinduliuotės indeksas (UVI) padidės 20 vienetų, o, nukritus kilometro dydžio kosminiam kūnui, UVI padidės iki 56, o vėliau du metus išliks didesnis nei 20 vienetų. 10 vienetų UVI yra laikoma pavojingu lygmeniu.
Nors šiuo metu technologijos neleidžia išvengti asteroido susidūrimo su Žeme, žmonės turi pakankamai laiko, kad pasiruoštų ilgalaikėms tokio reiškinio pasekmėms. Pavyzdžiui, fermeriai gali išauginti ultravioletinei radiacijai atsparias augalų rūšis.
