Palydovas, neseniai gavęs vardą Hipokampas (Jūros arklys – visi Neptūno palydovai vadinami jūrų dievybių ar su jūra siejamų mitologinių padarų vardais), yra mažytis ir skrieja labai panašia orbita, kaip gerokai didesnis palydovas Protėjas. Naujame tyrime pristatomi daug detalesni Hipokampo stebėjimai, jo savybių analizė ir pateikiamas galimas kilmės paaiškinimas.
34 kilometrų skersmens Hipokampas negali būti tokio pat amžiaus, kaip ir kiti Neptūno palydovai, mat Saulės sistemos jaunystėje Protėjas beveik neabejotinai migravo tolyn nuo Neptūno ir būtų mažąjį palydovą išmetęs lauk, prarijęs arba nustūmęs į planetą. Taigi Hipokampas turbūt yra to paties Protėjo nuolauža, atskelta kometos smūgio prieš kelis milijardus metų, bet gerokai vėliau, nei susiformavo planetos.
Kometų ar asteroidų smūgiai į dangaus kūnus yra palyginus dažnas reiškinys, ypač išorinėje Saulės sistemos dalyje. Neptūnas yra tolimiausia nuo Saulės planeta, netoli už jo prasideda Kuiperio žiedas, iš kurio atlekia daug mažų uolienų.
Hipotezę sustiprina ir Protėjaus nuotrauka, daryta „Voyager 2“ zondo, kai jis skrido pro šalį 1989 metais. Nuotraukoje matyti didžiulis krateris arti palydovo šiaurės ašigalio. Nors nei kraterio, nei Hipokampo tikslaus amžiaus nežinome, abu objektai gali būti susiję: kometos smūgis išmušė įvairaus dydžio uolienų iš Protėjaus, iš kurių didžiausia pavirto nauju Neptūno palydovu. Protėjas migravo toliau, o Hipokampas liko maždaug ten pat, kur buvo atskeltas nuo didesniojo kūno.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.