aA
Rytinis miestas. Lėtai slenkantys automobiliai. Skubantys žmonės. Kamščiai ties kone kiekviena sankryža. Daugelyje automobilių įjungtas radijas.
Mokslininkai susidomėjo, kaip koncertai, teatras ir sporto renginiai veikia visuomenę
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

Vienas radijo kanalas skelbia apie nedidukus kultūros įvykius muziejuose, bibliotekose, bendruomenėse, kultūros centruose. Kitame – girdime didelių klasikinių renginių (operos, teatro, simfoninės muzikos) reklamą. Trečiasis kviečia apsilankyti populiariosios muzikos koncerte (atvyko dar viena žvaigždė). Ketvirtasis masina sporto varžybomis. Penktasis kviečia į parodą...

Kiekvieną dieną Lietuvoje įvyksta šimtai kultūros renginių. Tačiau ar pagalvojame, kas lieka jiems praėjus? Koks jų poveikis konkrečiam žmogui ar visuomenei? Kokias išliekamąsias vertes kuria kultūros renginiai? O gal tai tik pramoga be išliekamosios vertės? Ar kultūrai skirtos mūsų asmeninės ir valstybės lėšos yra išlaidos, ar investicijos? Kuo skiriasi teatro spektaklio ir sporto varžybų poveikis? Ar strategiškai valdydami kultūrą galime keisti visuomenę? Ar yra ryšiai tarp gyventojų dalyvavimo kultūroje ir demokratijos lygio šalyje, santarvės ir visuomenės sanglaudos ar netgi radikalizacijos?

Į dalį šių klausimų siekia atsakyti Vilniaus universiteto mokslininkų grupė (Darius Plikynas, Rimvydas Laužikas, Leonidas Sakalauskas, Arūnas Miliauskas ir Vytautas Dulskis), įgyvendinantys Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų grupių projektą „Kultūros procesų socialinio poveikio metrikos, konceptualaus bei imitacinio modelio kūrimas“.

Projekto idėja kilo nagrinėjant amerikiečių mokslininko Roberto Axelrodo kultūros poveikio visuomenei tyrimus. R. Axelrodas dar 1997 metais sukūrė pakankamai paprastą, abstraktų kultūros sklaidos ir poveikio agentinį modelį. Tačiau, siekdami suvokti realių kultūros veikimą konkrečioje šalyje, turime kurti kur kas sudėtingesnius, labiau empiriniais duomenimis grįstus, agentinius modelius. Vilniaus universiteto mokslininkų grupės tikslas kaip tik ir yra toks agentinis imitacinis modelis, kuris leistų nustatyti ar ir kaip mūsų dalyvavimas ar nedalyvavimas kultūros įvykiuose didina ar mažina bendrą socialinio kapitalo lygį mūsų visuomenėje. Ir kaip tai veikia šią visuomenę konsoliduojant ar skaidant.

Kuo mums toks svarbus socialinis kapitalas? Kaip teigė vienas iš socialinio kapitalo idėjos pradininkų, L. Judsonas Hanifanas: „...vartodamas terminą socialinis kapitalas aš neturiu galvoje įprastos kapitalo sampratos... <...> ...aš nekalbu apie nekilnojamąjį turtą, asmens nuosavybę ar grynuosius pinigus, bet kalbu apie tai, kas šiuos materialius dalykus paverčia kasdieninio gyvenimo vertybėmis, kaip antai: gera valia, draugystė, abipusė simpatija ir socialiniai ryšiai, kurie leidžia atsirasti socialiniams vienetams...“. Paprastai sakant, socialinis kapitalas yra tarsi klijai, pavienių žmonių sambūrius paverčiantys bendruomenėmis, o bendruomenes siejantys į visuomenę. Mokslininkai skiria kelias socialinio kapitalo atmainas, siejamas su žmonių personaliniais ryšiais, parama iš kitų bendruomenės narių, pilietiniu aktyvumu, pasitikėjimu kitais žmonėmis, bendradarbiavimo normų veikimu. Ten, kur socialinio kapitalo lygis yra aukštas, žmonės jaučiasi gerai. Jie laimingi, nesiekia emigruoti iš savo šalies. Tokiose šalyse žemas savižudybių, depresijų, nusikalstamumo lygis.

Kultūros poveikio ir socialinio kapitalo tyrimai jau kelias dešimtis metų yra atliekami daugelyje šalių. Tačiau mokslinių tyrimų, kuriuose tiesiogiai nagrinėjamas kultūros poveikis socialiniam kapitalui yra kur kas mažiau. Dalyvavimo kultūroje ir socialinio kapitalo sąsajas tyrinėjantys mokslininkai, apibendrindami pastebi neabejotiną tiesioginę koreliaciją tarp asmens dalyvavimo kultūroje ir jo socialinio kapitalo pokyčių. Ypač tai ryšku, siejant dalyvavimą kultūros grupėse ir pilietinę elgseną, dalyvavimą kultūros įvykiuose ir pasitikėjimą institucijomis, narystę kultūros grupėse ir tarpasmeninį pasitikėjimą. Šios koreliacijos yra ryškesnės bendruomenės nei individo lygmenyje. Tačiau, koreliacijos – pačios savaime – nerodo priežastinio ryšio. Taigi, nežinome ar mūsų dalyvavimas kultūros įvykiuose tikrai prisideda prie socialinio kapitalo auginimo. O gal mūsų aktyvumą kultūroje ir socialinį kapitalą veikia trečias, mums nežinomas kintamasis?

Dėl šios priežasties yra labai svarbu sukūrimas metodų, leidžiančių nustatyti pagrįstą priežastinį ryšį tarp asmens dalyvavimo kultūros įvykiuose ir socialinio kapitalo pokyčių, Tai didžiausias iššūkis tyrimą atliekantiems Vilniaus universiteto mokslininkams. Kaip gali būti išspręsta ši problema? Pirmiausia, turime pastebėti, kad kiekvienas mūsų kultūroje, konkrečiuose kultūros įvykiuose dalyvaujame nevienodai. Vienu atveju galime būti kūrėjais ar bendraautoriais, kitu – atlikėjais ar aktyviais dalyviais, trečiu – pasyviais žiūrovais. Neabejotina, kad daugelyje kultūros įvykių tiesiog nedalyvaujame. Praleidžiame juos dėl intereso, laiko, lėšų stokos ar kitų priežasčių.

Skirtingas dalyvavimas lemia, kad per kultūros įvykius vieni žmonės daugiau atiduoda, o kiti daugiau paima. Agentinių sistemų modeliavime šis sąveikos tarp žmonių procesas gali būti įvairiai imituojamas, tam panaudojant porines agentų sąveikas ar plataus poveikio principus. Pavyzdžiui, po kultūros įvykio mėgstame dalintis įspūdžiais, išgyvenimais, patirtimis ne tik su žmonėmis, dalyvavusiais aptariamame įvykyje, bet ir tais, kurie nedalyvavo. Tokiu būdu vyksta dalijimasis mūsų asmeniniame socialiniame tinkle per kaimynystės ryšius. Šie du lokalaus ir globalaus poveikio procesai mokslininkams leidžia susieti priežastiniais ryšiais žmonių dalyvavimą kultūroje su dalijimusi socialiniu kapitalu.

Pirmame etape kuriamas abstraktus kultūros įvykių sekų poveikio agentinei sistemai modelis. Toliau sukurtas abstraktus modelis bus testuojamas su realiais duomenimis, siekiant nustatyti, kiek abstrakčiai sumodeliuoti procesai atitinka tikrovę. Kitame žingsnyje modelis bus koreguojamas taip, kad maksimaliai atitiktų tikrovę. O tada, jau turėsime įrankį, leidžiantį atsakyti bent į dalį šio teksto pradžioje suformuluotų klausimų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Amerikiečiai rekomenduoja vienu metu nešioti dvi kaukes: japonų mokslininkai išsiaiškino, ar tikrai verta taip daryti (78)

Japonų atliktos simuliacijos su superkompiuteriu parodė, kad dvi kaukės nėra geresnė apsauga...

Mokslininkai prisipažino suklydę: 20 metų senumo klimato paslaptis pagaliau išaiškinta (32)

Mokslininkai duoda, mokslininkai atima. Michaelas Mannas, garsus atmosferos mokslo profesorius iš...

Mokslininkai aprašė tobulą miego rutiną vaikams – nuo to priklauso labai daug

Ėjimas miegoti yra labai svarbi rutina ir suaugusiems žmonėms, tačiau vaikams ji dar svarbesnė....

Mokslininkai atsakė į klausimą, ar pinigai laimės neatneša – atsakymą tikriausiai jau nujaučiate (4)

Įprasta sakyti, kad pinigai laimės neatneša. Laimė yra individualus dalykas ir daugybei...

Japonų tyrimas įrodė, kad dviguba kaukė neteikia didesnės apsaugos nuo koroviruso (15)

Japonų atliktos simuliacijos su superkompiuteriu parodė, kad dvi kaukės nėra geresnė apsauga...

Top naujienos

Buvę premjerai įvertino Vyriausybės darbo pradžią: Šimonytė tikrai turi Achilo kulną (88)

Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas dirbą pradėjo praėjusių metų...

Regionų verslininkams skauda dėl brangstančių žaliavų ir apribojimų: nerimą kelia ir planuojami mokesčių pokyčiai (2)

Argi esamų problemų verslui nepakanka, jei dar svarstomos galimybės koreguoti mokesčius, klausia...

Šeštadienis permainomis nepasižymės: debesis danguje gainios stiprėjantis vėjas (1)

Šeštadienio didelę dienos dalį Lietuvos orus lems rytinis anticiklono sparnas, pamažu stumiamas...

Schilleris užstojo Motiejūno aprėktus teisėjus, bet stebėjosi retam girdėtos taisyklės traktavimu (22)

Jei ne efektingo krepšinio, tai bent jau įtampos penktadienį Nemuno saloje buvo per akis. Įtampos,...

„Bloomberg“: JAV ir JK dėl Rusijos svarsto ekstremalų žingsnį (610)

Kaip sakė artimiau su planais susipažinę žmonės, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir...

Intrigą atkūręs „Žalgiris“ pačioje pabaigoje apmaudžiai nusileido „Armani“ komandai (382)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (15-13) baigė pralaimėjimu. Antradienį ASVEL...

Vos išsaugota gimtadienio dovana Šarui: daug klydusi „Barca“ vis dėlto palaužė „Baskonia“ kiti rezultatai (2)

„Barcelona“ (20-8) penktadienį 45 metų gimtadienį šventusiam Šarūnui Jasikevičiui...

Lietuva irgi turi savo Aną Frank: darbėniškė mergaitė dienoraštyje fiksavo Holokausto siaubą ir nujautė savo kraupų likimą (162)

Vokietijos žydų mergaitė Ana Frank (1929–1945), kurios dienoraštį skaitė daugybė žmonių...

Nuo tikslo nutolę žalgiriečiai: nesame išsikvėpę, žinome, ko čia susirinkome (1)

Laikas senka, o vėluojančių Eurolygos atkrintamųjų varžybų traukinys nelaukia. Penktadienį...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: griežtesnės izoliacijos sąlygos nebetaikomos grįžtant iš Latvijos ir JAV išsitirti privaloma prieš grįžtant į Lietuvą (3)

Penktadienį atnaujintą paveiktų šalių ir regionų, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės...