Vienas radijo kanalas skelbia apie nedidukus kultūros įvykius muziejuose, bibliotekose, bendruomenėse, kultūros centruose. Kitame – girdime didelių klasikinių renginių (operos, teatro, simfoninės muzikos) reklamą. Trečiasis kviečia apsilankyti populiariosios muzikos koncerte (atvyko dar viena žvaigždė). Ketvirtasis masina sporto varžybomis. Penktasis kviečia į parodą...
Kiekvieną dieną Lietuvoje įvyksta šimtai kultūros renginių. Tačiau ar pagalvojame, kas lieka jiems praėjus? Koks jų poveikis konkrečiam žmogui ar visuomenei? Kokias išliekamąsias vertes kuria kultūros renginiai? O gal tai tik pramoga be išliekamosios vertės? Ar kultūrai skirtos mūsų asmeninės ir valstybės lėšos yra išlaidos, ar investicijos? Kuo skiriasi teatro spektaklio ir sporto varžybų poveikis? Ar strategiškai valdydami kultūrą galime keisti visuomenę? Ar yra ryšiai tarp gyventojų dalyvavimo kultūroje ir demokratijos lygio šalyje, santarvės ir visuomenės sanglaudos ar netgi radikalizacijos?
Į dalį šių klausimų siekia atsakyti Vilniaus universiteto mokslininkų grupė (Darius Plikynas, Rimvydas Laužikas, Leonidas Sakalauskas, Arūnas Miliauskas ir Vytautas Dulskis), įgyvendinantys Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų grupių projektą „Kultūros procesų socialinio poveikio metrikos, konceptualaus bei imitacinio modelio kūrimas“.
Projekto idėja kilo nagrinėjant amerikiečių mokslininko Roberto Axelrodo kultūros poveikio visuomenei tyrimus. R. Axelrodas dar 1997 metais sukūrė pakankamai paprastą, abstraktų kultūros sklaidos ir poveikio agentinį modelį. Tačiau, siekdami suvokti realių kultūros veikimą konkrečioje šalyje, turime kurti kur kas sudėtingesnius, labiau empiriniais duomenimis grįstus, agentinius modelius. Vilniaus universiteto mokslininkų grupės tikslas kaip tik ir yra toks agentinis imitacinis modelis, kuris leistų nustatyti ar ir kaip mūsų dalyvavimas ar nedalyvavimas kultūros įvykiuose didina ar mažina bendrą socialinio kapitalo lygį mūsų visuomenėje. Ir kaip tai veikia šią visuomenę konsoliduojant ar skaidant.
Kuo mums toks svarbus socialinis kapitalas? Kaip teigė vienas iš socialinio kapitalo idėjos pradininkų, L. Judsonas Hanifanas: „...vartodamas terminą socialinis kapitalas aš neturiu galvoje įprastos kapitalo sampratos... <...> ...aš nekalbu apie nekilnojamąjį turtą, asmens nuosavybę ar grynuosius pinigus, bet kalbu apie tai, kas šiuos materialius dalykus paverčia kasdieninio gyvenimo vertybėmis, kaip antai: gera valia, draugystė, abipusė simpatija ir socialiniai ryšiai, kurie leidžia atsirasti socialiniams vienetams...“. Paprastai sakant, socialinis kapitalas yra tarsi klijai, pavienių žmonių sambūrius paverčiantys bendruomenėmis, o bendruomenes siejantys į visuomenę. Mokslininkai skiria kelias socialinio kapitalo atmainas, siejamas su žmonių personaliniais ryšiais, parama iš kitų bendruomenės narių, pilietiniu aktyvumu, pasitikėjimu kitais žmonėmis, bendradarbiavimo normų veikimu. Ten, kur socialinio kapitalo lygis yra aukštas, žmonės jaučiasi gerai. Jie laimingi, nesiekia emigruoti iš savo šalies. Tokiose šalyse žemas savižudybių, depresijų, nusikalstamumo lygis.
Kultūros poveikio ir socialinio kapitalo tyrimai jau kelias dešimtis metų yra atliekami daugelyje šalių. Tačiau mokslinių tyrimų, kuriuose tiesiogiai nagrinėjamas kultūros poveikis socialiniam kapitalui yra kur kas mažiau. Dalyvavimo kultūroje ir socialinio kapitalo sąsajas tyrinėjantys mokslininkai, apibendrindami pastebi neabejotiną tiesioginę koreliaciją tarp asmens dalyvavimo kultūroje ir jo socialinio kapitalo pokyčių. Ypač tai ryšku, siejant dalyvavimą kultūros grupėse ir pilietinę elgseną, dalyvavimą kultūros įvykiuose ir pasitikėjimą institucijomis, narystę kultūros grupėse ir tarpasmeninį pasitikėjimą. Šios koreliacijos yra ryškesnės bendruomenės nei individo lygmenyje. Tačiau, koreliacijos – pačios savaime – nerodo priežastinio ryšio. Taigi, nežinome ar mūsų dalyvavimas kultūros įvykiuose tikrai prisideda prie socialinio kapitalo auginimo. O gal mūsų aktyvumą kultūroje ir socialinį kapitalą veikia trečias, mums nežinomas kintamasis?
Dėl šios priežasties yra labai svarbu sukūrimas metodų, leidžiančių nustatyti pagrįstą priežastinį ryšį tarp asmens dalyvavimo kultūros įvykiuose ir socialinio kapitalo pokyčių, Tai didžiausias iššūkis tyrimą atliekantiems Vilniaus universiteto mokslininkams. Kaip gali būti išspręsta ši problema? Pirmiausia, turime pastebėti, kad kiekvienas mūsų kultūroje, konkrečiuose kultūros įvykiuose dalyvaujame nevienodai. Vienu atveju galime būti kūrėjais ar bendraautoriais, kitu – atlikėjais ar aktyviais dalyviais, trečiu – pasyviais žiūrovais. Neabejotina, kad daugelyje kultūros įvykių tiesiog nedalyvaujame. Praleidžiame juos dėl intereso, laiko, lėšų stokos ar kitų priežasčių.
Skirtingas dalyvavimas lemia, kad per kultūros įvykius vieni žmonės daugiau atiduoda, o kiti daugiau paima. Agentinių sistemų modeliavime šis sąveikos tarp žmonių procesas gali būti įvairiai imituojamas, tam panaudojant porines agentų sąveikas ar plataus poveikio principus. Pavyzdžiui, po kultūros įvykio mėgstame dalintis įspūdžiais, išgyvenimais, patirtimis ne tik su žmonėmis, dalyvavusiais aptariamame įvykyje, bet ir tais, kurie nedalyvavo. Tokiu būdu vyksta dalijimasis mūsų asmeniniame socialiniame tinkle per kaimynystės ryšius. Šie du lokalaus ir globalaus poveikio procesai mokslininkams leidžia susieti priežastiniais ryšiais žmonių dalyvavimą kultūroje su dalijimusi socialiniu kapitalu.
Pirmame etape kuriamas abstraktus kultūros įvykių sekų poveikio agentinei sistemai modelis. Toliau sukurtas abstraktus modelis bus testuojamas su realiais duomenimis, siekiant nustatyti, kiek abstrakčiai sumodeliuoti procesai atitinka tikrovę. Kitame žingsnyje modelis bus koreguojamas taip, kad maksimaliai atitiktų tikrovę. O tada, jau turėsime įrankį, leidžiantį atsakyti bent į dalį šio teksto pradžioje suformuluotų klausimų.