Skirtingai nei ropliams ir žuvims, kuriems iltys atsinaujina reguliariai, žmonėms ir daugumai kitų žinduolių dantys gali išaugti tik du kartus.
Tačiau po mūsų dantenomis slepiasi snaudžiančios trečiosios kartos dantų užuomazgos, teigia Osakos Kitano ligoninės Medicininių tyrimų instituto Burnos chirurgijos skyriaus vadovas Katsu Takahashi.
Jo komanda spalio mėnesį Kioto universitetinėje ligoninėje pradėjo klinikinius tyrimus, kurių metu suaugusiems tiriamiesiems skyrė eksperimentinį vaistą, galintį, jų teigimu, paskatinti šių pasislėpusių dantų augimą.
Tai „visiškai nauja“ pasauliui technologija, AFP sakė K. Takahashi.
Dantų protezavimas, taikomas dėl ėduonies, ligų ar traumų prarastiems dantims gydyti, dažnai laikomas brangiu ir invaziniu metodu.
Todėl „natūralių dantų atauginimas neabejotinai turi privalumų“, pažymėjo šio projekto pagrindinis tyrinėtojas K. Takahashi.
Bandymai su pelėmis ir šeškais parodė, kad blokuojant baltymą USAG-1, pažadinama trečioji dantų karta. Mokslininkai jau paskelbė ataugusių laboratorinių gyvūnų dantų nuotraukas.
Pernai paskelbtame tyrime komanda nurodė, kad jų „gydymas antikūnais padėjo regeneruoti dantis pelėms, ir gali tapti proveržiu gydant dantų anomalijas žmonėms“.
Kol kas odontologai pirmenybę teikia „žūtbūtiniams“ pacientų, kuriems nuo gimimo trūksta šešių ar daugiau nuolatinių dantų, poreikiams.
Teigiama, kad šia paveldima liga serga apie 0,1 proc. žmonių. Jiems kyla didelių kramtymo problemų, o Japonijoje tokie žmonės didžiąją dalį paauglystės dėvi veido kaukes, kad paslėptų burnoje žiojėjančius tarpus, sakė K. Takahashi.
„Šis vaistas jų atveju gali pakeisti žaidimo taisykles“, – pridūrė jis.
Šis vaistas pirmiausia bus skirtas vaikams, ir mokslininkai siekia, kad jis būtų prieinamas jau 2030 metais.
K. Takahashi užtikrintai teigia, kad naujojo danties vieta burnoje gali būti kontroliuojama ar net tiksliai nustatoma sušvirkščiant vaistų injekciją.
Jei dantis išdygsta netinkamoje vietoje, jį galima paslinkti ortodontiniais metodais arba perkelti transplantuojant, sakė jis.
Pirmajame klinikiniame tyrime nedalyvauja nė vienas jaunas pacientas, turintis įgimtų anomalijų, nes pagrindinis tyrimo tikslas – patikrinti vaisto saugumą, o ne veiksmingumą.
Kol kas tyrime dalyvauja tik sveiki suaugusieji, praradę bent vieną dantį.
Ir nors šį kartą atkurti dantų nesiekiama, egzistuoja nedidelė tikimybė, kad naujas dantis tyrimo dalyviams vis dėlto išaugs, pažymi K. Takahashi.
Tokiu atveju mokslininkai galėtų patvirtinti, kad šis vaistas gali būti veiksmingas gydant įgytą bedantystę, o tai būtų tikras medicinos triumfas.
„Būčiau be galo laimingas, jei taip nutiktų“, – prisipažino K. Takahashi.
Tai būtų itin džiugi žinia Japonijoje, kurioje gyvena antroji pagal senumą populiacija pasaulyje.
Parengta pagal Science Alert, AFP, Regenerative Therapy, Delfi arch. inf.