aA
Naujas tyrimas pažymėjo žmogaus fekalijų įtaką pakrantės vietovėms, ir – pasakykime taip – nuo šiol jūsų kelionės į pajūrį nebebus tokios, kaip anksčiau.
Pakrančių užterštumas žmonių fekalijomis ir kitomis srutomis.
Pakrančių užterštumas žmonių fekalijomis ir kitomis srutomis.
© Shutterstock

Kaip pranešė žurnalas „Plos One“, mokslininkai nustatė, kad žmogaus kanalizacijos nuotekos į pakrančių ekosistemas atneša 6,2 mln. tonų azoto per metus. Iki 63 proc. šio azoto patenka iš valytų nuotekų sistemų, 5 proc. – iš septinių sistemų, o 32 proc. – iš nevalytų teršalų (pavyzdžiui, išmatų, patenkančių tiesiai į jūrą), rašo iflscience.com.

Prie beveik pusės viso kanalizacijos azoto prisideda vos 25 upių baseinai. Jie daugiausia yra susitelkę Indijoje, Korėjoje ir Kinijoje. Itin užteršta Jangdzės upė yra atsakinga už 11 proc. viso azoto kiekio. Didžiojoje pasaulio dalyje dauguma nuotekų yra valomos, bet nevalomos kanalizacijos nuotekos lieka didelė problema tokiose šalyse kaip Kinija, Indija ir virtinė Afrikos šalių.

Pakrančių užterštumas žmonių fekalijomis ir kitomis srutomis.
Pakrančių užterštumas žmonių fekalijomis ir kitomis srutomis.
© Shutterstock

„Pats mastas, kuriuo kanalizacijos nuotekos daro įtaką pakrančių ekosistemoms, yra pribloškiantis, – pranešime spaudai rašė autoriai. – Kadangi mes sudarėme kanalizacijos įtekėjimų į vandenyną žemėlapį, kuris apima daugiau kaip 130 tūkst. upių baseinų, mūsų rezultatai padeda nustatyti prioritetines vietoves, kurios padės jūrų aplinkosaugos organizacijoms ir visuomenės sveikatos pareigūnams dirbti kartu ir sumažinti kanalizacijos nuotekų poveikį pakrančių vandenims visoje planetoje“.

Pakrančių užterštumas Lietuvoje. globalwastewatermodel.com nuotr.
Pakrančių užterštumas Lietuvoje. globalwastewatermodel.com nuotr.
© Shutterstock

Atlikdami šį tyrimą, mokslininkai iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje naudojosi geoerdviniu modeliavimu, kad maždaug 135 tūkst. upių baseinų visame pasaulyje pavaizduotų, kiek iš kanalizacijos į vandenyną patenka azoto ir patogenų – fekalijas rodančių organizmų.

Tikėtina, kad tai turės įtakos visuomenės sveikatai, ypač tose vietovėse, kur išteka itin dideli kanalizacijos kiekiai. Gali būti, kad skaudžias pasekmes pajus ir jūrų gyvūnija. Nors azotas laikomas svarbia maistine medžiaga, dideli jo kiekiai gali būti itin žalingi vandenynams, nes jis skatina nepageidaujamą dumblių žydėjimą, kuris savo ruožtu didina eutrofikaciją ir negyvas vandenynų zonas.

Pakrančių užterštumas. Tuholske et al., 2021, PLOS ONE iliustr.
Pakrančių užterštumas. Tuholske et al., 2021, PLOS ONE iliustr.
© Shutterstock

Mokslininkai taip pat pažymėjo, kuriose vietose koralinių rifų ir jūrų žolių rajonai susiduria su azoto pertekliumi. Jie nustatė, kad koralai nuo kanalizacijos kenčia kai kuriose Kinijos, Kenijos, Haičio, Indijos ir Jemeno dalyse, o jūrų žolės – Ganoje, Kuveite, Indijoje, Nigerijoje ir Kinijoje. Tačiau tai gali būti tik ledkalnio viršūnė, nes azoto poveikis veikiausiai turi pasekmių kur kas platesnei ekosistemai.

„Į vandenyną iš kanalizacijos patenkantys patogenai ir azotas visame pasaulyje kelia iššūkių pakrančių ekosistemoms, visuomenės sveikatai ir ekonomikoms. Mūsų rezultatai rodo, kad be tiesioginio poveikio, į vandenynus įtekanti kanalizacija sąveikauja su virtine antropogeniškų stresorių pakrančių ekosistemoms ir prisideda prie mažėjančių žuvų išteklių, nykstančio arealo ir poveikio žmonių sveikatai“, – daro išvadą mokslininkai.

Pakrančių užterštumas. Tuholske et al., 2021, PLOS ONE iliustr.
Pakrančių užterštumas. Tuholske et al., 2021, PLOS ONE iliustr.
© Shutterstock

Šaltiniai:

https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0258898

http://www.globalwastewatermodel.com/webmap.html

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(109 žmonės įvertino)
4.1560

Žmonių ląsteles ištyrę mokslininkai gavo šokiruojančių duomenų: tai kardinaliai keičia suvokimą apie mūsų organizmą (29)

Kiekvienoje žmogaus ląstelėje yra milijonai baltymų, kurie „stumdosi“ tarpusavyje, yra...

Vabzdžius Londone tyrinėjanti lietuvė mokslininkė įspėja apie masinį rūšių nykimą: stebime situaciją, kad patys neišnyktume (38)

Dvisparnius vabzdžius tyrinėjanti mokslininkė Radvilė Markevičiūtė, dirbusi Londono gamtos...

Urve Sibiro gilumoje archeologai rado paslaptingų žmonių protėvių kaulus, šalia jų – kruvinos kovos už išlikimą pėdsakai (23)

Tyrėjai aptiko seniausias fosilijas, priklausančias mįslingiesiems Denisovo žmonėms –...

Top naujienos

D+ DELFI; Nick Wadhams; Marc Champion, Alberto Nardelli, Jennifer Jacobs

Šaltiniai: Kuleba su Blinkenu Lavrovą „pastatė į vietą“ Rusijos veiksmų laiką gali nulemti netikėtas veiksnys (5)

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus...

Čaplinskas – apie omikron atmainą: virusas mutuoja kaip pagal vadovėlį (128)

Tiek Europoje tiek Jungtinėse Valstijose daugėjant naujų patvirtintų omikron atmainos atvejų...

Žiema parodys tikrą savo veidą – paspaus net 21 laipsnio šaltis (7)

Aukšto atmosferos slėgio sūkurys į Lietuvą atnešė žiemišką šaltį. Po šaltos antradienio...

Neuromokslininkė paaiškino, kodėl netikri prisiminimai pakeičia tikruosius ir kaip galime perrašyti savo praeitį (33)

Ar kada nors esate atsidūrę tokioje situacijoje, kai prisimenant tam tikrą įvykį iš praeities,...

Neįtikėtina: permainingame mače Kėdainiuose – 42-ejų Lukauskio karjeros rezultatyvumo rekordas (32)

Mindaugas Lukauskis per du su puse kėlinio surinko 25 taškus ir iš viso pelnęs 33 taškus...

Augant įtampai dėl Ukrainos – JAV pažadas Rytų Europai (127)

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pirmadienį sakė, kad Vašingtonas pateiktų „teigiamą...

D+Agnė Keizikienė

Urologas Balys Dainys – apie varpos dydį: koks yra vidutinis, o koks – gerokai per mažas? (5)

Visais laikais vyriško pasididžiavimo ilgis buvo jautri tema. Ne vienas paauglys gali prisiminti,...

Seimas svarsto kelias Širinskienės pasitraukimo iš LVŽS versijas: prabilo apie gudrų planą prieš Skvernelį (58)

Vienai iš aktyviausių „valstiečių“ vėliavnešių Agnei Širinskienei paskelbus apie...

Armonaitė – apie pandemijos valdymą: Lietuvai nereikia grįžti prie didesnių ribojimų (117)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau išsakytos pozicijos nekeičia net...

D+Giedrius Petkevičius/Sausuolis

Tikrasis karo veidas: kokioje padėtyje reikėjo būti, kad pasaulis myriop pasiustų tūkstančius vaikų-karių

Kuomet įsivaizduojame karo veiksmus, vaizduotė dažniausiai „piešia“ rūsčius raumeningus...