Kai kuriais atvejais išvengti vėžio neįmanoma. Taip būna, jei ligą nulemia genetiniai defektai – iš kartos į kartą perduodamas polinkis arba sukelia ilgainiui pasireiškiantys genetiniai pakitimai. Vis dėlto moksliškai įrodyta, kad kai kurių mirtinų vėžio rūšių rizika gerokai padidėja, reguliariai įkvepiant tam tikrų medžiagų, vartojant specifinius maisto produktus ir net naudojant konkrečios rūšies plastiką.

Portale „Business Insider“ išvardyta keletas žinomų kancerogenų (vėžio sukėlėjų) ir paminėta tam tikrų papildomų veiksnių, į kuriuos vėžio riziką tiriantys mokslininkai pataria žvelgti ypač įtariai.

Cukrus

Mokslininkai išsiaiškino, kad vartojant per daug saldumynų galima ne tik prisišaukti cukrinį diabetą, bet ir gerokai pabloginti organizmo ląstelių būklę, kitaip sakant, paskatinti tam tikrus vėžio pasireiškimo riziką didinančius pažeidimus. Naujausi tyrimai rodo, kad cukrus gali paspartinti navikų vystymąsi – cukrų vėžinės ląstelės vartoja tarsi kurą.

Perdirbti maisto produktai

Bet kuris maistas, įsigyjamas sandariose plastikinėse pakuotėse, yra perdirbtas taip, kad net keletą mėnesių negestų, todėl kartais jo griebiamasi staiga kilusiam alkio jausmui numalšinti. Deja, toks pasirinkimas tikrai nėra sveikas, nes, kaip rodo tyrimai, didina vėžio vystymosi riziką.

Prancūzijos mokslininkai neseniai nustatė, kad tarp reguliaraus perdirbtų maisto produktų vartojimo ir vėžinių susirgimų tikrai egzistuoja ryšys. Ar daugiausia grėsmės kelia produktų galiojimo trukmę ilginantys stabilizatoriai, plastikinės pakuotės, ar ir viena, ir kita, kol kas pasakyti sunku, ir kadangi atliktas tyrimas – koreliatyvus, galima manyti, kad įtakos turi ir tam tikri papildomi netiesioginiai veiksniai.

Rūkymas

Nepaisant tabako gamybos pramonės atstovų bandymų paprieštarauti, nuo seno žinoma, kad tabako dūmuose yra ne mažiau kaip 70 rūšių vėžį sukeliančių cheminių medžiagų. Taigi, neigiamą rūkymo poveikį patiria ne vien rūkaliai, bet ir tie, kurie įkvepia pašalinių išpučiamus dūmus. Tikra tiesa, kad pasyvus rūkymas taip pat didina vėžio pasireiškimo riziką.

Deginimasis ir buvimas saulėje be apsauginių priemonių

Odos vėžio prevencijos fondo „Skin Cancer Foundation“ duomenimis, intensyvus deginimasis iki 35 metų melanomos išsivystymo riziką padidina net 75 proc.

Darbas su toksiškais chemikalais

Kai kurių profesijų atstovai su vėžį sukeliančiomis medžiagomis neišvengiamai susiduria kasdien.

Tarp tų, kuriems darbe nepavyksta išvengti kontakto su vėžio riziką didinančiomis medžiagomis, atsiduria aliuminio pramonės įmonių darbuotojai, dažytojai, kelininkai, dirbantys su kancerogeniniu benzolu, gumos gamintojai, kasdien su dažais dirbantys kirpėjai, kenksmingų garų įkvepiantys manikiūro salonų darbuotojai, taip pat visi, kuriems tenka dirbti naktinėmis pamainomis. Pastarieji šiai rizikos grupei priskiriami pagal 2007 metais Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros pateiktą ataskaitą.

Arsenas

Arsenas – tai natūraliai Žemės plutoje aptinkamas metalas. Neorganinė jo forma pasižymi toksiškumu. Tokio arseno galima rasti užterštame geriamajame vandenyje (taip yra, pavyzdžiui, Bangladeše) arba tokiose vietose, kuriose veikia vandenį su arseno priemaišomis naudojančios pasėlių drėkinimo sistemos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad net 140 mln. žmonių penkiasdešimtyje pasaulio šalių geria vandenį, turintį didelę arseno koncentraciją.

Apdegusi ir perkepusi ant grotelių ruošta mėsa

Kepsninėje paruošti mėsos gabaliukai galbūt ir žadina apetitą, bet verta žinoti, kad ant atviros ugnies apskrudinta mėsa didina vėžio riziką. Taip yra dėl raumenų mėsoje esančių junginių, vadinamų heterocikliniais aminais, arba HCA, ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais, arba PAH.

Nacionalinio vėžio instituto ataskaitose nurodoma, kad mėsą, pavyzdžiui, jautieną, paukštieną ar net žuvį, kepant ant ypač kaitrios liepsnos, išsiskiria sultys ir riebalai, o jiems varvant susidaro pavojingų cheminių medžiagų turintys dūmai, kurie rūkdami lieka ant mėsos.

Vienareikšmiškai teigti, kad tos cheminės medžiagos sukelia vėžį, negalima, tačiau, kaip rodo laboratoriniai tyrimai, jos gali taip pakoreguoti DNR, kad rizika susirgti vėžiu padidės.

© Shutterstock nuotr.

Anglis

Angliakasiai nuo seno priskiriami didesnės plaučių, šlapimo pūslės ir skrandžio vėžio rizikos grupei. Sukaupta tikrai pakankamai duomenų, įrodančių, kad šachtininkai, kurių darbas susijęs su anglies dujofikacija, taip pat tie, kuriems neišvengiamai tenka įkvėpti anglies dulkių, patiria riziką susirgti vėžiu.

Alkoholis

Reguliarus didelių alkoholio dozių vartojimas taip pat gali padidinti riziką susirgti kelių rūšių vėžiu, kaip antai gerklų, kepenų, krūties ir storosios žarnos.

Dyzelinių variklių išmetamosios dujos

Dyzeline yra daugiau nei 30 vėžį sukelti galinčių junginių. Taip teigia Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra.

Sūdyta mėsa arba žuvis ir marinuoti produktai

Sūdytoje žuvyje, kuri ypač populiari Kinijoje, ypač gausu nitratų ir nitritų. Tai žinomi kancerogenai, galintys sukelti vėžinius susirgimus ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Cheminiai junginiai gali nulemti DNR pažeidimus ir taip duoti pradžią galvos ir kaklo srities vėžiui. Vartojant daug marinuotų produktų padidėja skrandžio vėžio rizika.

Hidraulinio ardymo procesai

Naftos gavybos pramonėje taikant hidraulinio uolienų ardymo būdus naudojami chemikalai gali patekti į orą ir vandenį, o juose yra vėžį sukeliančių benzolo ir formaldehido.

Rūkyta mėsa, pavyzdžiui, kumpis arba dešra

Prie vėžio riziką didinančių produktų PSA priskiria ir rūkytus bei kitaip perdirbtus mėsos gaminius, tokius kaip kumpis ar dešra. Toks maistas, anot ekspertų, yra specialiai apdorojamas, kad kuo ilgiau negestų arba siekiant suteikti konkretų skonį, todėl yra sūdomas, konservuojamas, marinuojamas arba rūkomas.

© DELFI / Karolina Pansevič

Asbestas

Labai ilgai asbestas buvo naudotas kaip izoliacinė medžiaga, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jo dulkės turi tiesioginių sąsajų su plaučių vėžiu.

Jungtinėse Valstijose asbesto turinčios medžiagos nėra visiškai uždraustos, tačiau Aplinkos apsaugos agentūra griežtai kontroliuoja jų naudojimą.

Kontracepcija ir estrogenai

Ankstyvame amžiuje menstruacijų arba vėlyvame menopauzės sulaukiančios moterys priskiriamos didesnės krūties vėžio rizikos grupei. Tai yra todėl, kad jų kiaušidės pagamina daugiau estrogenų ir progesteronų.

Vartojant kontraceptines tabletes padidėja gimdos kaklelio vėžio rizika. Beje, esama tam tikrų įrodymų, kad šios kontraceptinės priemonės sumažina kitų rūšių vėžio grėsmę, pavyzdžiui, kiaušidžių, storosios žarnos ir gimdos gleivinės (endometriumo).

Virusai

Susirgus tam tikromis virusinėmis infekcijomis taip pat, nors ir netiesiogiai, padidėja vėžio rizika. Taip yra todėl, kad kartais virusai paskatina genetinius ląstelių pokyčius, o šie gali būti vėžio pradžia.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras nurodo, kad su vėžiu tam tikrų sąsajų kartais turi žmogaus papilomos virusas, galintis tapti gimdos kaklelio vėžio priežastimi, hepatitas B ir C, galintys sukelti, kepenų vėžį, taip pat Epšteino-Baro virusas, kartais lemiantis tam tikro tipo limforetikulinio audinio navikinio pobūdžio ligą. Minėtina, kad Helicobacter pylori bakterija gali padidinti skrandžio vėžio riziką.

Paveldimumas

Kai kurių tipų vėžio rizika perduodama iš kartos į kartą. Remiantis statistika, genetiškai perduodamos mutacijos tampa lemtingu veiksniu maždaug 5–10 proc. visų vėžio atvejų.

Nutukimas

Nutukimas didina krūties, storosios žarnos, stemplės, inkstų ir kasos vėžio riziką.

Aišku, yra būdų šią riziką sumažinti. Dėl nutukimo gresiančio vėžio prevencija laikytinas sveikų maisto produktų vartojimas ir pakankamas fizinis aktyvumas. Šie įpročiai ne tik padeda sureguliuoti kūno svorį ir sumažinti minėtų rūšių vėžio riziką, bet ir užkerta kelią depresijai bei padeda išlaikyti puikią savijautą.

© Shutterstock nuotr.

Formaldehidas

Kad formaldehidas sukelia nosies vėžį žiurkėms, mokslininkai ištyrė gana seniai.

Konservuojantis ir dezinfekuojantis preparatas įeina į kai kurių klijų ir statybinių medžiagų sudėtį. Tačiau Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra informuoja, kad formaldehidas, kaip vėžio sukėlėjas, grėsmingas ne tik žiurkėms, bet ir žmonėms.

Oro tarša

Smogas – tirštas dūminis miestų rūkas, ir ypač jame esančios dalelės taip pat gali turėti įtakos vėžio pasireiškimui. Kvėpavimas suodžiais siejamas su plaučių, stemplės ir šlapimo pūslės vėžiu.

Silicio dioksidas

Silicio dioksidas yra natūralus mineralas, kurio yra smėlyje, akmenyse ir betone. Statybininkai ir šachtininkai, kuriems skaldant, pjaustant arba gręžiant uolą ar betoninę konstrukciją tenka įkvėpti silicio dioksido atsiduria vėžio rizikos grupėje.

Kokie nors spinduliai

Vėžį, kaip žinia, gali sukelti Rentgeno ir gama spinduliai. Įtakos jo vystymuisi turi ultravioletiniai spinduliai. Vis dėlto baimintis vienos kitos rentgenogramos tikrai nėra jokio pagrindo.

Tyrimai rodo, kad spindulių poveikio ir vėžio rizikos ryšys atsiranda tik tada, kai radiacijos dozė akivaizdžiai viršija leistiną, kaip kad nuo Černobylio avarijos nukentėjusiems žmonėms.

Lėtiniai, ilgai trunkantys ir DNR struktūrą pažeidžiantys uždegimai

Lėtiniai uždegimai, kaip antai ilgai trunkančios infekcijos, žarnyno ligos arba nutukimas, gali pažeisti žmogaus DNR, o tai padidina vėžio riziką.

Kai kurių rūšių plastikas

Plastikas išties gali kelti pavojų, ypač kai įskyla ir pradeda skleisti chemines medžiagas.

Bisfenolis A (BPA) yra sintetinis estrogenas, dar septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje naudotas plastiko ir dervos gamyboje. Bisfenolio A pagrindu pagamintos dervos gali būti tokiuose gaminiuose kaip metalinės skardinės, skirtos maisto produktams, ir metaliniai stiklainių dangteliai. BPA taip pat naudojamas gaminant polikarbonato plastiką, o tai žaliava, iš kurios gali būti gaminami vandeniui skirti buteliai ir dėžutės maistui susidėti.

© Shutterstock

Daugelis plastiko gamintojų savo produkciją jau žymi etikete, nurodančia, kad ji be BPA, tačiau plastiko sudėtyje juk vis tiek esama aibės medžiagų, laikomų ir krūties, ir prostatos vėžio riziką didinančiais veiksniais.

Akrilamidas

Kad būtų tinkami vartoti, tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, duona, kava arba gruzdintos bulvytės, yra veikiami aukštos temperatūros ir tada paruduoja. Jiems ruduojant susidaro cheminis junginys, vadinamas akrilamidu. (Tai, beje, vienas iš toksiškų chemikalų, kurį įkvepia rūkaliai.)

Vis dėlto puodelis kvepiančios kavos arba trapus sausainis tikrai jūsų nenužudys. Akrilamidas pavojingas, kai vartojamas didelėmis dozėmis, o saikinga apskrudinti patiekalai žalos padaryti neturėtų.