Baltijos jūros krantai poledynmečiu daug kartų keitėsi. Kai kuriais laikmečiais jos krantai buvo 40-50 metrų žemiau dabartinio vandens lygio arba keletu metrų aukščiau. Prie Baltijos gyvenę žmonės paliko savo pėdsakus, įskaitant ir nuskendusius laivus. Taigi, po vandeniu glūdi daug neišaiškintų kultūros paveldo objektų. Povandeninės archeologijos tyrimai leidžia tuos objektus surasti ir išsaugoti, vykdant įvairius darbus jūroje: plečiant uostus, siurbiant iš dugno smėlį ar statant jūros priekrantėje naujus objektus.
2002-2015 metais buvo vykdomi povandeniniai archeologiniai tyrimai Baltijos jūroje, daugiausia jūros dugne ties Juodkrante. Todėl pirmą kartą Baltijos jūros teritorijoje buvo atrastos gerai išlikusio reliktinio miško liekanos. Archeologai atkūrė to meto Baltijos jūros pakrančių kraštovaizdį jos formavimosi Joldijos-Ancyliaus laikotarpyje - X-VII tūkst. pr. Kr., tikėdamiesi aptikti ir tuo metu gyvenusių žmonių pėdsakus. Šie tyrimai svarbūs ne tik archeologams, bet ir geologams, hidrologams, norintiems nustatyti Baltijos jūros baseino vystymosi raidą.
Pastarojo dešimtmečio povandeniniai archeologiniai tyrimai prie Juodkrantės padėjo atkurti to meto pajūrio kraštovaizdžio fragmentą šioje vietoje. Archeologai nustatė Joldijos jūros ir Ancylaus ežero krantų linijas esančias 43-20 m gylyje, pakrantėje augus pušynų miškams, pajūryje buvus lagūniniams iki 2 m gylio gėlavandeniams ežerams, kurie durpėjo. Iš durpių gauti palinologinių, makrobotaninių tyrimų rezultatai rodo, kokie augalai tuo metu augo, o dendrochronologiniai tyrimai – kada vešėjo miškai.
Povandeniniai archeologiniai tyrimai vykdyti šoninės apžvalgos sonarais, atliekant batimetrinius – jūros dugno reljefinius tyrimus. Nustačius Joldijos jūros ir Ancylaus ežero krantų svyravimus paaiškėjo, kad šiuo metu Baltijos jūros pakrantėje ieškomos ankstyvojo ir vidurinio mezolito laikotarpio gyvenvietės negali būti aptinkamos. Jų reikia ieškoti prie šiuo metu 40-20 m gylyje buvusių pakrančių. Archeologai surado net 47 nuskendusių laivų korpusų liekanas, datuojamas XVI/XVII –XX amžiais.
KU BRIAI Archeologinės medžiagos tyrimų laboratorijose atliekami traseologiniai bei paleoosteologinės medžiagos tyrimai. Dauguma jų susiję su titnaginių ir akmeninių dirbinių funkcijos nustatymu. Dažnai Lietuvos akmens amžiaus tyrinėtojų aptinkamose gyvenvietėse randama tik iš titnago ar kaulo/rago aptinkami įrankiai. Jie apie žmonių gyvenseną suteikia gana nedaug informacijos.
Atlikus šių įrankių trasologinius tyrimus, informacijos padaugėja. Pagal išlikusius darbinius pėdsakus ant darbo įrankių (įraižas, ašmenų ištrupėjimą, blizgumą ir kt.) galima nustatyti, kas su titnaginiais ar akmeniniais įrankiais buvo daroma, kokia buvo jų funkcija. Mikroskopu palyginus šiuos dirbinius su pačių pasigamintais tokiais pat darbo įrankiais, kuriais atliekami įvairūs ūkio darbai (pjaunama žolė, javai, kertamas medis, pjaunamas drožiams kaulas/ragas), galima tiksliai nustatyti, kokiems darbams buvo naudoti titnaginiai ar akmeniniai darbo įrankiai. Tai leidžia suprasti ūkio raidą priešistorėje.
Tokie Klaipėdos universiteto archeologų atliekami eksperimentiniai-trasologiniai tyrimai su įvairiose Rytų Pabaltijyje akmens-bronzos amžiaus gyvenvietėse aptiktais radiniais, padeda naujai pažvelgti į ūkio raidą senovėje. Paleoosteologiniais tyrimais priešistorės tyrinėtojai įvertina ūkio raidos pobūdį iš išlikusių kaulų. Nustačius, ar jie yra naminiai ar laukiniai, galima pasakyti, ar istorinių laikų gyvenvietėje buvo medžiojama, žvejojama, o galbūt jau buvo auginami naminiai gyvuliai. Visi šie tyrimai yra svarbūs, siekiant kuo geriau pažinti mūsų protėvių praeitį, jų gyvenimo ir ūkininkavimo ypatumus.
Į prof. Algirdo Girininko ir LMA tikrojo nario, prof. Vlado Žulkaus paskaitą Mokslo festivalyje „Kaip tiriama archeologinė medžiaga ir ką slepia senieji Baltijos jūros krantai“ kviečiame rugsėjo 14 d. 17.30 val. KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto 6 korpuse (H. Manto g. 84, Klaipėda).
