Stanfordo universiteto Medicinos fakulteto tyrinėtojai sukūrė magnetinę vielutę, kurią būtų galima įkišti į žmogaus veną. Tokia vielutė pritrauktų vėžio ląsteles, įmagnetintas specialiomis nanodalelėmis, rašo livescience.com.
Šis prietaisas su žmonėmis dar nėra išbandytas, bet mokslininkai nustatė, kad kiaulių atveju ši magnetinė viela aptiko nuo 10 iki 80 kartų daugiau kraujyje esančių vėžio ląstelių negu tipiškas kraujo tyrimas. Šio eksperimento rezultatai buvo paskelbti liepos 16 dieną žurnale „Nature Biomedical Engineering“.
Vėžio ląstelės, kurias pritraukia magnetinė viela, yra žinomos kaip cirkuliuojančios vėžio ląstelės. Tai ląstelės, kurios atsiskiria nuo auglių ir plūduriuoja kraujo sistemoje. Paimdami kraujo ir tikrindami, ar jame nėra vėžio ląstelių, gydytojai gali nustatyti, ar žmogus neserga vėžiu. (Toks tyrimo būdas vadinamas skystąja biopsija.)
Problema ta, kad „tokių cirkuliuojančių vėžio ląstelių kartais būna tiek mažai, jog paėmus paprastą kraujo mėginį, į mėgintuvėlį gali nepatekti nė viena vėžio ląstelė“, pranešime spaudai sakė Stanfordo universiteto Ankstyvosios vėžio diagnostikos centro direktorius, mokslų daktaras Sanjivas Samas Gambhiras. „Taigi galiausiai gydytojai padaro išvadą: „Gerai, kraujyje nieko pavojinga nėra“.
Savo tyrimo metu mokslininkai kiaulių kraujyje cirkuliuojančias vėžio ląsteles pirmiausia pažymėjo specialiomis nanodalelėmis, turinčiomis magnetinių savybių. Kitaip tariant, prie šių vėžio ląstelių jie pritvirtinto magneto molekules. Tuomet į veną netoli kiaulės ausies jie įkišo vielutę – maždaug mažojo piršto ilgio ir popieriaus sąvaržėlės skersmens. Ši kiaulių vena prilygsta žmogaus rankos venai. Pro šalį plaukusios vėžio ląstelės prilipo prie vielos. Galiausiai viela su visomis vėžio ląstelėmis buvo ištraukta.
Mokslininkai nustatė, kad palyginus su tipišku kraujo tyrimu imant kraujo mėginį, magnetinė viela efektyviau aptiko vėžio ląsteles. Palyginus su ankstesniu komerciniu tyrimo metodu, kuriam taip pat naudojama viela, naujasis prietaisas aptiko nuo 500 iki 5 tūkst. daugiau vėžio ląstelių.
„Mes skaičiuojame, kad norint aptikti tokį kiekį ląstelių, kokį viela aptiko per 20 minučių, reikėtų maždaug 80 kraujo mėginių, – sakė S. S. Gambhiras. – Taigi mes tikimės, kad šis metodas praturtins mūsų diagnostikos galimybes ir leis mums geriau suprasti, kiek mažai būna šių cirkuliuojančių vėžio ląstelių ir kaip anksti jos atsiranda, kai tik išsivysto vėžys“.
Mokslininkai mano, kad ateityje šis prietaisas galės ne tik diagnozuoti vėžį, bet ir parodyti, ar vėžio gydymas yra veiksmingas, ar net pasitarnauti kaip gydymo metodas. „Jei šis įrankis tikrai gerai siurbs vėžio ląsteles, galima mąstyti apie tai, kad tokia vielutė būtų palikta ilgesniam laikui, – sakė S. S. Gambhiras. – Taigi ji galėtų veikti kaip filtras, sulaikantis vėžio ląsteles ir neleidžiantis joms plisti į kitas organizmo dalis.
Tačiau reikia daugiau tyrimų, norint išsiaiškinti, ar šis metodas būtų veiksmingas žmonių atveju. Taip pat neaišku, kas nutinka kitoms organizme pasilikusioms nanodalelėms. Pasak S. S. Gambhiro, šiuo metu jie atlieka tyrimus su pelėmis ir jau pastebėjo, kad nanodalelės nėra pavojingos ir per kelias savaites suyra.
