Manoma, kad mįslingi to meto ženklai yra susiję su mėnulio kalendoriumi ir gyvūnų poravimosi sezonu, jų reprodukciniu ciklu.
Vienas svarbiausių šio atradimo autorių – Benas Baconas, antikvarinių baldų restauruotojas iš Londono, kuris iš smalsumo ėmėsi savo pomėgio – archeologinių tyrinėjimų, praneša BBC.
Taškeliai ir brūkšneliai – kas tai?
Piešiniai urvuose, kuriuose prieš dešimtis tūkstančių metų žmonės vaizdavo įvairius laukinius gyvūnus, aptinkami įvairiose vietose Europoje.
Tačiau mokslininkams ramybės nedavė mįslingi ženklai šalia piešinių – sistemingai pažymėti taškeliai, brūkšneliai ir kt. Ką jie gali reikšti? Ką to meto žmonės norėjo pasakyti ir pažymėti? O gal tai – pirmosios primityvaus rašto užuomazgos?
Paslaptį įminti užsidegęs mėgėjas archeologas B. Baconas praleido daugybę valandų internete ir bibliotekose, peržiūrinėdamas urvų piešinių nuotraukas. Surinkęs didžiulį kiekį duomenų, B. Baconas pradėjo ieškoti pasikartojančių struktūrų ir modelių.
Iš viso jis aptiko 606 piešinių pavyzdžius, kuriuose gyvūnai pavaizduoti kartu su linijomis arba taškais, ir dar 256 gyvūnus pažymėtus „Y“ formos simboliu, rašo „Smithsonian magazine“.
Anot archeologo, tikėtina, kad ženklas „Y“ tai gali būti „gimimo arba vados atsivedimo“ simbolis – tarsi iš vienos linijos išeinanti kita.
Šiuos savo pirmuosius atradimus B. Baconas pristatė mokslininkams akademikams – dviem profesoriams iš Daramo universiteto ir Londono universiteto koledžo.
Mokslininkų komanda, ištyrusi panašių dabartinių gyvūnų poravimosi ir gimimo ciklus, pateikė išvadą, kad urvų piešiniuose esantys ženklai ir jų skaičius yra susijęs su mėnulio kalendoriumi ir atspindi gyvūnų poravimosi sezonus. Mokslinis tyrimas publikuotas Cambridge Archeological Journal.
Vienas iš tyrimo autorių, prof. Paul Pettitt iš Daramo universiteto džiaugėsi, kad B. Bacono įžvalgas iš karto įvertino rimtai.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad ledynmečio medžiotojai-rinkėjai buvo pirmieji žmonės, kurie naudojo sistemingą mėnulio kalendorių ir pažymėdavo jame informaciją apie esminius ekosistemos procesus ir įvykus“, – teigė P. Pettitt.
Anot jo, žymieji piešiniai Lasko (Lascaux, Prancūzijoje) ir Altamiros (Ispanijoje) urvuose, pažymėti panašiais ansktyvaisiais laiko matavimo ženklais, ilgainiui mūsų rūšiai tapo įprasti.
Tačiau mokslininkai nėra tikri, ar šie ženklai gali būti primityvios rašto užuomazgos. Veikiau tai – tarpinė riba tarp sutartinių ženklų ir pilno, sistemingo rašto.
Vis dėlto, kurie mokslininkai teigia, kad šios hipotezės yra nepakankamai pragrįstos.
„Vėlyvojo paleolito žmonės turėjo kognityvinių gebėjimų rašyti ir fiksuoti laiką“, – portalui „Live Science“ teigė tyrime nedalyvavusi Portlando valstybinio universiteto paleoantropologė Melanie Chang. Anot jos, tyrimo autorių hipotezės nėra gerai pagrįstos jų rezultatais, be to, jie nenagrinėja alternatyvių jų analizuotų ženklų interpretacijų.
Tyrime taip pat nedalyvavusi Kanados Viktorijos universiteto paleolito archeologė April Nowell tikina, kad tyrimo autoriai ištyrė tik tris iš mažiausiai 32 skirtingų pasikartojančių ženklų. „Manau, kad čia daroma daug prielaidų, kurias dar reikia įrodyti“, – pridurė A. Nowell.
Ir nors šis atradimas kol kas yra vertinamas prieštaringai, mėgėjo archeologo įžvalgos padėjo mokslininkams išsiaiškinti, ką prieš 20 tūkst. metų gyvenę medžiotojai-rinkėjai galėjo pasakyti savo piešiniais olose.
„Šis atradimas parodė, kad mūsų protėviai buvo kur kas labiau panašūs į šių dienų žmones nei manyta ankčiau. Mus ir ženklus urvuose palikusius žmones skiria daugybė tūkstantmečių, tačiau mes tikrai esame daug artimesni“, – reziumavo B. Baconas.
„Tai yra siurrealu“, – pridūrė B. Baconas, kalbėdamas apie savo atradimą.
