Mokslininkai perspėja: po Arkties ledu tūno didelės problemos

Deja, mūsų planetos klimatas kinta, amžinasis įšalas visame pasaulyje plonėja. NASA finansuojamas tyrimas patvirtino, kad Arkties ledynus grėsmingai tirpdo natūralus fenomenas, geriau žinomas kaip termokarstiniai ežerai. Jie susiformuoja giliai dirvoje pradėjus tirpti ledui. Vanduo užima mažiau vietos nei ledas, taigi atsiranda vietos kauptis vandeniui ir iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, lietaus vandeniui ir ištirpusiam sniegui, rašoma sciencealert.com.

„Kai susiformuoja termokarstiniai ežerai, jie akimirksiu ima tirpdyti amžino įšalo vietas“, – paaiškina Aliaskos universiteto ekologė Katey Walter Anthony.

„Vietoj kelių centimetrų atitirpimo, tokiais atvejais galimas net 15 metrų. Toks fenomenas per pastaruosius 60 metų fiksuojamas po gana daug naujų ežerų Goldstream Valley“, – sako mokslininkė.

Amžinasis įšalas dengia maždaug 24 proc. atidengtos Šiaurės Ašigalio teritorijos. Kai kuriose Arkties teritorijose dirva įšalusi net 80 metrų.

Nepaisant pavadinimo, amžinasis įšalas nėra jau toks amžinasis. Neįprastai šiltas klimatas – viena iš priežasčių, kodėl įšalo tirpimas netgi gali tapti gana reguliariu procesu. Kaip ten bebūtų, giliai Arktyje galima rasti ir dešimtis tūkstančių metų neištirpstančio ledo. Bent jau buvo galima jo rasti iki šiol.

Štai ir prasideda problemos. Arkties kraštovaizdyje slypi ir vienas iš didžiausių gamtinių organinės anglies rezervuarų visame pasaulyje. Jis užrakintas po ledu, ir bent jau kol kas nekelia jokios grėsmės. Ledui lėtai tirpstant, dirvos mikrobai ėda anglį ir gamina anglies dvideginį bei metaną. Šios dujos patenka į atmosferą ir prisideda prie klimato atšilimo.

Termokarstiniai ežerai šį procesą perkelia į naują lygį. Amžinasis įšalas pradeda tirpti gilesniuose sluoksniuose ir sparčiau, o būdo, kaip procesą sustabdyti, ekspertai nerado.

„Po kelių dešimtmečių giliai gali susiformuoti atlydžio duobės. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos ims veržtis į atmosferą“, – konstatuoja kalbinta ekologė.

Vien praeitais metais daugiau nei 200 vietų Sibire pasirodė ženklų, jog galbūt formuojasi nauji tokie ežerai. Toks staigus įšalo tirpimas gali būti dar pavojingesnis nei manyta iki tol, perspėja mokslininkai iš Jungtinių Valstijų ir Vokietijos.

Komanda, priklausanti NASA vykdomam projektui „Arctic-Boreal Vulnerability Experiment“, vyko į Aliaską ir Sibirą, kur buvo matuojamas metano aktyvumas 72 vietose vienuolikoje termokarstinių ežerų.

„Staigus atšilimas spartina giliai įšaldytos anglies mobilizaciją, tokiu būdu anglies-14 atšilimo sugeneruotos anglies dvideginio emisijos, lyginant su laipsnišku atšilimu, išauga maždaug 125-190 proc.“, – tyrimo išvadose paaiškina mokslininkai.

Kompiuterinės simuliacijos ir palydovų 1999-2014 metais darytos nuotraukos taip pat prisidėjo skaičiuojant, kiek apytiksliai amžinojo įšalo virto atitirpusia dirva. Deja, rezultatas tikrai nenudžiugins.

„Bėgant metams, vis daugėja termokarstinių ežerų, jie į atmosferą išleidžia daugiau anglies dioksido“, – paaiškina vienas iš tyrimo autorių iš Alfredo Wegenerio instituto Guido Grosse.

Nors termokarstiniai ežerai šiuo metu nėra įtraukti į pasaulinius klimato kaitos modelius, nes yra nedideli ir išsibarstę didelėje teritorijoje, mokslininkų komandos teigimu, jų gauti rezultatai atskleidžia, kaip svarbu juos įtraukti ir tai padaryti nedelsiant.