aA
Mokslininkai itin niūriomis spalvomis piešia oro temperatūros pokyčius ateičiai. Jų prognozės dar šiurpesnės susipažinus su statistika: karščiai pasiglemžia vis daugiau gyvybių, o ateityje tų aukų bus vis daugiau.
© AFP / Scanpix

Naujas tyrimas pirmą kartą istorijoje suteikė solidžių įrodymų, kaip karščio bangos, pavyzdžiui, tokios kaip šios vasaros, turės įtakos mirtingumui ateityje. Anot ekspertų, tropinio karščio bangos konkrečiose teritorijose gali priversti mirtingumą šoktelėti net iki 2 tūkst. proc., rašoma sciencealert.com.

Temperatūrai kopiant vis į naujas aukštumas, žmogaus organizmas perkaista, o žalingos aplinkos sąlygos (pavyzdžiui, smogas) darosi vis galingesnės. Tai tikrai nepadeda sveikatai, o vis dažniau pasitaikančios karščio bangos nemenkam kiekiui žmonių tiesiog nebepakeliamos.

Liepą Monrealyje karštis pražudė 70 žmonių. Dėl klimato kaitos tokie neįprasti temperatūrų šuoliai tampa vis dažnesni, tad vertėtų pasiaiškinti, kokią tikslią žalą jie daro mūsų sveikatai.

„Didžiausią nerimą kelia faktas, kad klimato kaita tokias pavojingas oro temperatūros situacijas lems vis dažniau“, – teigia vienas iš tyrimo autorių Antonio Gasparrini iš Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos.

Kartu su tarptautine specialistų komanda A. Gasparrini sukūrė didžiulę kiekvieną dieną fiksuotų oro temperatūrų ir mirtingumo rodiklių duomenų bazę, apimančią laikotarpį nuo 1984 iki 2015 metų 412-je bendruomenių visame pasaulyje.

Jie šiuos duomenis pasitelkė prognozuodami mirtingumo duomenis, o jų priežastis vertino kelių scenarijų kontekste. Deja, bet mokslininkai mums turi blogų žinių.

„Šis tyrimas – didžiausias epidemiologinis tyrimas, paremtas galimais karščio bangų poveikiais klimato kaitos sąlygomis. Jis leidžia daryti išvadą, jog yra labai realus drastiškas su karščio bangomis susijusio mirtingumo didėjimas, ypač tankiai apgyvendintose tropinėse ir subtropinėse šalyse“, – paaiškina A. Gasparini.

Nustatyta, kad yra didelė tikimybė, jog 2080 metais Kolumbijoje su karščio bangomis susijusių mirčių skaičius išaugs daugiau kaip 30 kartų. Kalbant apie Braziliją ir Filipinus, skaičiai kelia kiek menkesnį nerimą, bet vis tiek žada nuo 10 iki 20 kartų didesnį mirtingumą.

Didiesiems Jungtinių Valstijų ir Australijos miestams gresia keturis karus didesnis mirčių skaičius.

„Vienintelė gera žinia ta, kad, jei pavyktų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių emisijų kiekį, laikantis Paryžiaus susitarimo, neigiamas poveikis gali būti ne toks drastiškas“, – ramina A. Gasparini.

Be to, žmonės taip pat turėtų taikykis prie kylančių temperatūrų ir atitinkamai planuoti gyvenimo būdo pokyčius. Urbanistinio planavimo ekspertai jau dabar turi galvoti, kaip užtikrinti vėsos komfortą tiek darbo vietose, tiek namuose.

Nors tokios priemonės ir gali sumažinti aukų skaičių, net ir geriausio scenarijaus atveju, kai valstybės laikosi Paryžiaus susitarimo, o į karščio bangas reaguoja itin atsakingai, aukų skaičius kai kuriuose tropinėse valstybėse išaugs du kartus.

Nors ir nėra taip blogai, kaip galėtų būti, tai vis tiek reiškia, kad ateityje laukia žymiai baisesnės vasaros nei 2018 metų. Natūralu, kad sveikatos priežiūros sistemos ir urbanistiniai pokyčiai visame pasaulyje tikrai nebus universalūs. Geriau išsivysčiusios turtingesnės šalys greičiausiai skirs daugiau lėšų ir pastangų, tačiau tai pagal kišenę tikrai ne visoms.

Tokioms valstybėms kaip Kinija gresia žymiai didesnis pavojus nei vadinamasis karščio stresas;. MIT universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad, drastiškai pakilus oro temperatūrai, gyventi Šiaurės Kinijos lygumoje gali tapti nebeįmanoma. Minėtoje vietovėje aktyviai vykdoma žemės ūkio veikla, o tam naudojama daug vandens, kuris patenka į atmosferą, sukurdamas savotišką garų antklodę, dar susistiprinančią šiltnamio efektą ir mažiausiai puse laipsnio padidinančią oro temperatūrą.

Didelė drėgmė ir aukšta temperatūra – iššūkis, praktiškai nepasiduodantis jokiai vėsinimo iniciatyvai, nes tokiomis sąlygomis prakaitas tiesiog negaruoja. 400 mln. žmonių, kurie lygumas vadina namais, tai būtų tikrų tikriausia katastrofa.

„Ši teritorija ateityje gali tapti karščiausiu tašku“, – sako tyrimo vadovas Elfatihas Eltahiras.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslininkai įrašė kraupius ledynų garsus pasiklausykite įrašo (4)

Mokslininkai vadina šį garsą dainavimu, bet iš tiesų Antarktidos šelfinio ledyno skleidžiamos...

Paskirtos kito pilotuojamo skrydžio į TKS ir įgulos sugrįžimo datos

Pilotuojamų erdvėlaivių skrydžiai į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS) bus atnaujinti gruodžio 3...

Pasitikrinkite, ar ir jūs turite šią nereikalingą kūno dalį (62)

Galbūt skamba įžeidžiančiai, bet tiesa ta, kad žmogaus organizmas, tarsi muziejus, pilnas...

Mokslininkai skelbia perversmą: ar ateityje vaikai gims be vyrų pagalbos? (68)

Kinijos mokslų akademijos mokslininkai skelbia sulaužę nusistovėjusias reprodukcijos taisykles:...

Iš Mėnulio atskriejęs meteoritas aukcione parduotas už 600 tūkst. dolerių (5)

Mėnulio akmuo, nukritęs ant žemės meteorito pavidalu, penktadienį buvo parduotas aukcione už...

Top naujienos

Tyli dėlionė prezidento rinkimų šešėlyje: Karbauskis jau rikiuoja savo figūras (43)

Nors pastaruoju metu daugiausiai susidomėjimo kelia prezidento rinkimai, jų šešėlyje tyliai...

„Lidl“ – po atėjimo euforijos perdirbėjų pagirios (43)

„ Lidl “ prekybos tinklui didinant apsukas Lietuvos perdirbėjai pradėjo skųstis, kad jiems...

Baterijų ateitis: trys būdai, kaip jas patobulinti

Vykstant konkurencijai dėl naujausios kartos baterijų, ličio jonų technologijos pastaraisiais...

Ar tikrai emigrantai kraunasi lagaminus? Skambina ir studentai, ir pensininkai (547)

Į kurią pusę labiau krypsta lietuvių akys: į Londoną ar į Lietuvą? Grįžtančių tikrai yra,...

Dėl milijonų peržiūrėto seksualaus Tomo Bagdonavičiaus vaizdo klipo pasipylė grasinimai ir iširo šeima (188)

Londone ilgus metus dainavęs ir didesnio populiarumo sulaukęs po to kai prakalbo apie savo...

Po „Draugų“ sėkmės serialo aktoriai sulaukė šlovės valandos: kodėl už borto liko Davidas Schwimmeris?

Amerikiečių aktoriui Davidui Schwimmeriui žinomumą pelnė kuklaus, bet neapsakomai simpatiško...

Gydytoja Cikanavičiūtė apie riebalus: papasakojo viską, kas jums nutylima (62)

Riebalai – viena pagrindinių maistinių medžiagų, pastaruoju metu kelianti daug diskusijų ir...

Skandalu virtusi reforma varo į neviltį: mokiniai rado, kur gauti maisto – šluoja viską valgyklos visai ištuštėjo (676)

Netyla diskusijos ir skandalai dėl pasikeitusių reikalavimų mokyklų valgyklų patiekalams. Kol...

Po penkerių metų pertraukos F-1 lenktynes laimėjo Raikkonenas kova dėl titulo tęsiasi (9)

Ostine, JAV, sekmadienį vykusiose F-1 lenktynėse pergalę po itin ilgos pertraukos iškovojo...

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (188)

Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012...