aA
Mokslininkai itin niūriomis spalvomis piešia oro temperatūros pokyčius ateičiai. Jų prognozės dar šiurpesnės susipažinus su statistika: karščiai pasiglemžia vis daugiau gyvybių, o ateityje tų aukų bus vis daugiau.
Mokslininkai perspėja: ateityje karščio bangų daugės ir jos bus pražūtingos
© AFP / Scanpix

Naujas tyrimas pirmą kartą istorijoje suteikė solidžių įrodymų, kaip karščio bangos, pavyzdžiui, tokios kaip šios vasaros, turės įtakos mirtingumui ateityje. Anot ekspertų, tropinio karščio bangos konkrečiose teritorijose gali priversti mirtingumą šoktelėti net iki 2 tūkst. proc., rašoma sciencealert.com.

Temperatūrai kopiant vis į naujas aukštumas, žmogaus organizmas perkaista, o žalingos aplinkos sąlygos (pavyzdžiui, smogas) darosi vis galingesnės. Tai tikrai nepadeda sveikatai, o vis dažniau pasitaikančios karščio bangos nemenkam kiekiui žmonių tiesiog nebepakeliamos.

Liepą Monrealyje karštis pražudė 70 žmonių. Dėl klimato kaitos tokie neįprasti temperatūrų šuoliai tampa vis dažnesni, tad vertėtų pasiaiškinti, kokią tikslią žalą jie daro mūsų sveikatai.

„Didžiausią nerimą kelia faktas, kad klimato kaita tokias pavojingas oro temperatūros situacijas lems vis dažniau“, – teigia vienas iš tyrimo autorių Antonio Gasparrini iš Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos.

Kartu su tarptautine specialistų komanda A. Gasparrini sukūrė didžiulę kiekvieną dieną fiksuotų oro temperatūrų ir mirtingumo rodiklių duomenų bazę, apimančią laikotarpį nuo 1984 iki 2015 metų 412-je bendruomenių visame pasaulyje.

Jie šiuos duomenis pasitelkė prognozuodami mirtingumo duomenis, o jų priežastis vertino kelių scenarijų kontekste. Deja, bet mokslininkai mums turi blogų žinių.

„Šis tyrimas – didžiausias epidemiologinis tyrimas, paremtas galimais karščio bangų poveikiais klimato kaitos sąlygomis. Jis leidžia daryti išvadą, jog yra labai realus drastiškas su karščio bangomis susijusio mirtingumo didėjimas, ypač tankiai apgyvendintose tropinėse ir subtropinėse šalyse“, – paaiškina A. Gasparini.

Nustatyta, kad yra didelė tikimybė, jog 2080 metais Kolumbijoje su karščio bangomis susijusių mirčių skaičius išaugs daugiau kaip 30 kartų. Kalbant apie Braziliją ir Filipinus, skaičiai kelia kiek menkesnį nerimą, bet vis tiek žada nuo 10 iki 20 kartų didesnį mirtingumą.

Didiesiems Jungtinių Valstijų ir Australijos miestams gresia keturis karus didesnis mirčių skaičius.

„Vienintelė gera žinia ta, kad, jei pavyktų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių emisijų kiekį, laikantis Paryžiaus susitarimo, neigiamas poveikis gali būti ne toks drastiškas“, – ramina A. Gasparini.

Be to, žmonės taip pat turėtų taikykis prie kylančių temperatūrų ir atitinkamai planuoti gyvenimo būdo pokyčius. Urbanistinio planavimo ekspertai jau dabar turi galvoti, kaip užtikrinti vėsos komfortą tiek darbo vietose, tiek namuose.

Nors tokios priemonės ir gali sumažinti aukų skaičių, net ir geriausio scenarijaus atveju, kai valstybės laikosi Paryžiaus susitarimo, o į karščio bangas reaguoja itin atsakingai, aukų skaičius kai kuriuose tropinėse valstybėse išaugs du kartus.

Nors ir nėra taip blogai, kaip galėtų būti, tai vis tiek reiškia, kad ateityje laukia žymiai baisesnės vasaros nei 2018 metų. Natūralu, kad sveikatos priežiūros sistemos ir urbanistiniai pokyčiai visame pasaulyje tikrai nebus universalūs. Geriau išsivysčiusios turtingesnės šalys greičiausiai skirs daugiau lėšų ir pastangų, tačiau tai pagal kišenę tikrai ne visoms.

Tokioms valstybėms kaip Kinija gresia žymiai didesnis pavojus nei vadinamasis karščio stresas;. MIT universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad, drastiškai pakilus oro temperatūrai, gyventi Šiaurės Kinijos lygumoje gali tapti nebeįmanoma. Minėtoje vietovėje aktyviai vykdoma žemės ūkio veikla, o tam naudojama daug vandens, kuris patenka į atmosferą, sukurdamas savotišką garų antklodę, dar susistiprinančią šiltnamio efektą ir mažiausiai puse laipsnio padidinančią oro temperatūrą.

Didelė drėgmė ir aukšta temperatūra – iššūkis, praktiškai nepasiduodantis jokiai vėsinimo iniciatyvai, nes tokiomis sąlygomis prakaitas tiesiog negaruoja. 400 mln. žmonių, kurie lygumas vadina namais, tai būtų tikrų tikriausia katastrofa.

„Ši teritorija ateityje gali tapti karščiausiu tašku“, – sako tyrimo vadovas Elfatihas Eltahiras.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pats pirmasis vėžio mikrobiomos tyrimas: išsiaiškino, kas gyvena navikų ląstelėse

Pirmoji nuodugni augliuose gyvenančių mikroorganizmų apžvalga parodė, kad bakterijos gyvena...

Nereikia ir asteroidų: išsiaiškino, kas prieš milijonus metų sukėlė masinį išmirimą (60)

Štai kaip šylantis klimatas gali paskatinti ozono išnykimą, o šis rūšių išnykimą.

Tyrimas rodo, kad kai kurie iš mūsų gali turėti specifinį imunitetą COVID-19, nors šia liga net nesirgo (32)

Kai kurių asmenų imuninės sistemos galimai yra iš anksto pasirengusios kovai su COVID-19 .

Garsaus astronomo gyvenimas buvo itin spalvingas: augintinis briedis nustipo padauginęs alkoholio (27)

Tycho Brahe – vienas iškiliausių astronomų. Šis 1546–1601 metais gyvenęs danų didikas buvo...

Archeologai Meksikoje aptiko 200 metų senumo laivo liekanas

Meksikos archeologai prie šalies Karibų pakrantės aptiko daugiau nei 200 metų senumo laivo...

Top naujienos

Amerikos lietuvė – apie tai, kaip vos kelios savaitės jos nuomonę apie Trumpą pakeitė iš esmės: kažkada buvau didžiausia jo skeptikė (192)

Į Jungtines Valstijas emigravusi aktyvi moteris, buvusi liberalė Renata Underis sako, kad pastarasis...

Išdrįsus kalbėti vienai, apie Kėdainių priėmimo skyrių prabilo ir kiti: ten yra baisu (34)

Kėdainiuose įvyko grandininė reakcija: vienam žmogui socialiniame tinkle papasakojus nemalonią...

Valdžiai ruošiantis mažinti mokesčius, verslininkai ženklių pokyčių nesitiki: daugiau išlaidauti gyventojų tai nepaskatins (12)

Valdžia šiuo metu svarsto, ar mažinti darbo apmokestinimą. Verslininkų ir ekonomisto nuomone,...

Kraupi pramoga – žmonių zoologijos sodai – buvo viena pelningiausių XX a. pradžios šou verslo krypčių (195)

XX amžiaus pradžioje atėję į zoologijos sodą Europoje ar Jungtinėse Valstijose, narvuose...

Savaitgalį į Lietuvą plūstels šiluma: sušils iki 26 laipsnių (1)

Nors šeštadienį ir sekmadienį sinoptikai prognozuoja trumpalaikį lietų, į šalį plūstels ir...

Vitalija Guobė

Vyresnioji karta ir jos beprotiškas lytinis gyvenimas: tik neapsimeskit, kad nežinojot N-18 (5)

Gera dalis Lietuvos senjorų išmuštruoti sovietinės tradicijos „seksas ne senukams“, todėl...

2 kartą ištekėjusi moteris: santykiuose svarbiausia ne meilė – įsitikinau (136)

Santuoka – dviejų žmonių susiėjimas, tikėtina, ilgam. Kai kurie išsiskiria po 2 mėnesių, o...

Emigrantus įdarbinantis ūkininkas: gaudami apie 800 eurų, į užsienį jie nebevažiuoja (409)

Karantinui sustabdžius keliones, keičiasi ir sezoninių darbuotojų darbo rinka. Nors atlyginimus...

PSO atnaujino siūlymus dėl apsauginių kaukių: kam ir kur patartina jas dėvėti (22)

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį atnaujino apsauginių kaukių dėvėjimo gaires,...

Naujus santykius kurianti Monika Kvietkutė apie vestuves negalvoja: kai vieną kartą atsikandi, tai antrą nelabai ir norisi (101)

Monika Kvietukutė išgarsėjo dar visai jaunutė, dainuodama merginų grupėje „Pop ladies“....

|Maža didelių žinių kaina