aA
Čikagos universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai tapo pirmu geru paaiškinimu, kodėl Pietų pusrutulyje kyla daugiau audrų, ir parodė, kad, laikui bėgant, audros darosi stipresnės.
Žemėlapis. NASA Jet Propulsion Laboratory nuotr.
Žemėlapis. NASA Jet Propulsion Laboratory nuotr.
© Shutterstock nuotr.

Daug pasaulio matę jūrininkai jau prieš keletą amžių suprato, kad galingiausios audros kyla Pietų pusrutulyje. „Bangos priminė kalnus ir grasino apversti laivą“, – savo kelionę į Pietų Ameriką 1849 m. apibūdino vienas keleivis.

Šiuolaikiniai mokslininkai išanalizavo palydovinius duomenis ir patvirtino jūreivių pastebėtą dalyką. Tyrėjai išsiaiškino, kad Pietų pusrutulyje kyla maždaug 24 proc. daugiau audrų nei Šiaurės pusrutulyje. Tiesa, šio skirtumo priežastys iš pradžių nebuvo žinomos.

Naujo tyrimo, kuriam vadovavo Čikagos universiteto klimato mokslininkė Tiffany Shaw, metu buvo suformuluotas pirmas geras šio reiškinio paaiškinimas. T. Shaw su kolegomis rado dvi pagrindines priežastis: vandenynų cirkuliacija ir dideli kalnynai Šiaurės pusrutulyje.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad ši audrų asimetrija padidėjo nuo palydovų eros pradžios XX a. devintajame dešimtmetyje. Padidėjimas kokybiškai atitinka klimato kaitos prognozes, paremtas fizikiniais modeliais.

Audringas vandenynas
Audringas vandenynas
© Shutterstock nuotr.

Istorija apie du pusrutulius

Ilgą laiką turėjome nedaug informacijos apie orus Pietų pusrutulyje: paprastai oro sąlygos stebimos naudojant antžemines priemones, o Pietų pusrutulyje yra gerokai daugiau vandenynų nei Šiaurės pusrutulyje.

Pradėję naudoti palydovus, įgijome galimybę išmatuoti pusrutulių orų skirtumų mastą. Pasirodo, Pietų pusrutulis pasižymi stipresnėmis atmosferos sraujymėmis ir intensyvesniais orais.
Yra keletas versijų, tačiau niekam nepavyko pateikti nenuginčijamo šios orų asimetrijos paaiškinimo. T. Shaw, dr. Osamu Miyawaki, dirbantis Nacionaliniame atmosferos tyrimų centre, ir Vašingtono universiteto mokslininkas Aaronas Donohoe turėjo savo hipotezių, iškeltų ankstesnių tyrimų metu, tačiau jie norėjo žengti kitą žingsnį – sujungti įvairius įrodymus, gautus atliekant stebėjimus, teorines žinias ir fizikinių Žemės klimato modelių duomenis.

„Žemės į stiklainį neįdėsi, – paaiškino T. Shaw. – Todėl rėmėmės klimato modeliais, paremtais fizikos dėsniais, ir atlikome eksperimentų savo hipotezėms patikrinti.“

Mokslininkai naudojo skaitinį Žemės klimato modelį – palaipsniui pašalino po vieną kintamąjį ir fiksavo jo įtaką audringumui. Pirmasis ištirtas kintamasis buvo topografija. Didelės kalnų grandinės sutrikdo oro srovių judėjimą taip, kad sumažėja audrų skaičius. O juk Šiaurės pusrutulyje kalnų yra daugiau.

Ir iš tikrųjų – kai studijos autoriai Žemės klimato modelyje panaikino visus kalnus, nebeliko maždaug pusės pirmiau minėto skirtumo, kalbant apie audrų skaičių.

Kita pusė buvo susijusi su vandenynų cirkuliacija. Vanduo aplink pasaulį juda tarytum labai lėtas, bet galingas konvejerio diržas: nugrimzta Arktyje, keliauja vandenyno dugnu, pakyla ties Antarktida ir tęsia kelionę netoli paviršiaus, gabendamas energiją. Tai sukuria energijos skirtumą tarp dviejų pusrutulių. Mokslininkams pamėginus pašalinti šį „konvejerio diržą“, jie pastebėjo, kad nebeliko kitos audringumo skirtumo dalies.

Audringas vandenynas
Audringas vandenynas
© Shutterstock nuotr.

Audros stiprėja

Atsakę į esminį klausimą, kodėl Pietų pusrutulis yra audringesnis, mokslininkai nusprendė patyrinėti, kaip audringumas pasikeitė nuo tų laikų, kai atsirado galimybė jį stebėti.
Išnagrinėję pastarųjų dešimtmečių stebėjimų duomenis, jie išsiaiškino, kad audringumo asimetrija padidėjo palydovų eros, prasidėjusios XX a. devintajame dešimtmetyje, metu, t. y. Pietų pusrutulis darosi audringesnis, o vidutiniai pokyčiai Šiaurės pusrutulyje yra nežymūs.

Pietų pusrutulio audringumo pokyčiai susiję su vandenynų pokyčiais. Tyrėjai pastebėjo panašią vandenynų įtaką ir Šiaurės pusrutulyje, tačiau jų poveikį kompensuoja Šiaurės pusrutulyje sugeriamų saulės spindulių kiekis, didėjantis tirpstant ledynams ir sniegui.

Taip pat studijos autoriai nustatė, kad modeliuose, naudotuose rengiant Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitą, matyti tokios pačios tendencijos – didėjantis audringumas Pietų pusrutulyje ir nežymūs pokyčiai Šiaurės pusrutulyje. Tai svarbus nepriklausomas minėtųjų modelių tikslumo patvirtinimas.

Gali būti keista, kad toks apgaulingai paprastas klausimas – kodėl viename pusrutulyje kyla daugiau audrų – ilgai neturėjo atsakymo, tačiau T. Shaw paaiškino, kad oro ir klimato fizikos mokslo šaka yra gana jauna, palyginti su daugeliu kitų disciplinų.

Tik po Antrojo pasaulinio karo mokslininkai pradėjo kurti išsamius oro ir klimato fizikinius modelius (prie šių darbų labai daug prisidėjo Čikagos universiteto profesorius Carlas-Gustafas Rossby).
Vis dėlto geras klimato fizikinių mechanizmų ir jų reakcijos į žmonių sukeltus pokyčius, tokius kaip nurodyti šiame tyrime, supratimas yra būtinas norint prognozuoti ir žinoti, ko tikėtis spartėjant klimato kaitai.

„Pakloję šiuos suvokimo pamatus, didiname klimato kaitos prognozių patikimumą ir padedame visuomenei geriau pasiruošti klimato kaitos poveikiui, – sakė T. Shaw. – Vienas iš pagrindinių mano tyrimo tikslų – suprasti, ar klimato kaitos modeliai yra tikslūs dabar, kad žinotume, ar galime jais kliautis prognozuodami ateitį. Labai daug pastatyta ant kortos, todėl svarbu gauti teisingą atsakymą.“

Audringas vandenynas
Audringas vandenynas
© Shutterstock nuotr.

Šaltiniai:

https://www.pnas.org/doi/10.1073/pnas.2123512119

https://scitechdaily.com/why-is-the-southern-hemisphere-stormier-scientists-solve-a-century-old-mystery/

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(53 žmonės įvertino)
4.1132

Mokslininkai žada revoliuciją kovoje prieš mirtinas bakterijas: eksperimento metu užfiksavo, kas nužudo net atspariausius patogenus (1)

Floridos universiteto mokslininkai naujausio tyrimo metu nustatė, kad sidabro nanodalelių ir...

Įtempta drama dėl paslaptingai dingusios radioaktyvios kapsulės: radinį Australijoje prilygino adatai šieno kupetoje

Australijoje rasta dingusi radioaktyvi kapsulė . Maža kapsulė iš ją vežusio sunkvežimio...

Šiąnakt arčiausiai Žemės praskriejo prieš 50 000 metų paskutinį kartą mus aplankiusi žalioji kometa

Šiąnakt arčiausiai Žemės praskriejo kometa C/2022 E3 (ZTF). Ją, esant geroms oro sąlygoms,...

Pirmąkart VU mokslininkei skirta prestižinė 2 mln. eurų dotacija (5)

Vilniaus universiteto ( VU ) bioarcheologei dr. Giedrei Motuzaitei Matuzevičiūtei Keen Europos...

Top naujienos

Tomas Janonis

Valstybė nesismulkina: išrinktieji už poilsį Neringoje moka juokingas sumas (9)

Valstybinės įstaigos Kuršių nerijoje valdo daugybę nekilnojamojo turto objektų. Ir toli gražu...

Kišenėms tuštėjant, lietuviai sparnų kelti į užsienį neskuba: yra suma, be kurios nė krust

Pastaruoju metu didėjus kainoms, o paskolų palūkanoms vis dar kylant, lietuviai kol kas labai...

Rusija rengiasi maksimaliai eskalacijai: neatmetamas labai rimtas scenarijus

Geros žinios Ukrainai. Pranešama, kad į naują Jungtinių Amerikos Valstijų karinės pagalbos...

Karas Ukrainoje. Prieš planuojamą didelį puolimą – nauja Putino taktika okupantai smogė į gyvenamąjį pastatą Kramatorsko centre

Rusija stengiasi išblaškyti Ukrainos karius, išskaidyti jų pajėgas, kad dar geriau...

Apie įmokų į II pakopos pensijų fondus sustabdymą prabilo ir ministrė Skaistė

Finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje sistema gali būti...

Aiškėja išžaginimo Vilniuje detalės: 15-metė buvo užpulta, kai iš mokyklos ėjo namo (4)

Policijos departamentas informavo, kad Vilniuje buvo įvykdytas kraupus nusikaltimas.

„Žalgirio“ rūbinėje – kapitono kritika Brazdeikiui: tai jam bus pamoka ateičiai pastabas priėmė (1)

Daugiau nei pusę „Žalgirio“ taškų Stambule, kovoje su „Anadolu Efes“ pelnę Ignas...

Skausminga ir sunki liga – slapukė, kurios kaltininkėmis tampa trys grūdinės kultūros

Stresas, miego trūkumas, paskubomis valgomas ne pats sveikiausias maistas – neretai nuolatinius...

Aukštomis statybų kainomis kaunietis nesiskundžia: kviečia į namus, kuriuose nėra naujų daiktų

Gražusis Kauno Panemunės rajonas. Pokyčių lyderiu ir socialiniu verslininku prisistatantis...

JAV įmonė siūlo Ukrainai pažangius dronus vos už 1 dolerį

Viena pirmaujančių JAV bendrovių, gaminančių pažangius karinius žvalgybos dronus, trečiadienį...