Tai, kad Marsas nėra labai svetinga planeta žmonėms, žinoma jau seniai. Nepaisant to, pagal šiuolaikines hipotezes, gyvybė Raudonojoje planetoje egzistavo prieš milijardus metų, nors ir mikrobų pavidalu. Tačiau ne visiems mikrobams reikia deguonies, net ir Žemėje. Todėl mokslininkai iš Floridos valstijos universiteto (JAV) pasakojo, ar žmogus sugebės kvėpuoti Marse, net jei ten prasidėtų deguonies gamyba, rašo „The Conversation“.
„Ko reikia astronautams, nusileidusiems Marse, kad išgyventų šioje nesvetingoje dykumos planetoje? Atsakymas paprastas: turi būti vanduo, maistas, įrengtas būstas ir, žinoma, deguonis“, – sako Philindia Gant iš Floridos valstijos universiteto.
Žmogui Žemėje kvėpuoti būtinas deguonis. Tačiau tik 21 proc. mūsų oro sudaro deguonis. Daugiausia mūsų planetos ore yra azoto, tai yra 78 proc.
„Kodėl mes kvėpuojame deguonimi, o ne azotu, kurio yra daugiau? Tai labai paprasta. Viską, ką žmogus įkvepia iš oro, jis ir iškvepia. Kūne lieka tik gyvybei reikalingas deguonis“, – sako Amy Williams iš Floridos valstijos universiteto.
Oras Marse
Kalbant apie atmosferą Marse, ji yra labai plona ir reta. Jos tūris sudaro tik 1 proc. Žemės atmosferos tūrio. Taip yra dėl to, kad Marsas, pirma, yra maždaug 2 kartus mažesnis už mūsų planetą, antra, jame nėra tokios stiprios gravitacijos, kad sulaikytų dujas ir jos nepabėgtų į kosmosą.
„Nors Žemės atmosferoje anglies dvideginio yra mažiau nei 1 proc., Marse jis sudaro 96 proc. vietinio oro. Žmonėms didelės koncentracijos anglies dioksidas yra tikras nuodas. Tuo pačiu metu deguonies praktiškai nėra. Marso planetos atmosferoje jo tik dešimtadalis procento, ir to aiškiai neužtenka, kad žmogus ten kvėpuotų“, – sako Ph. Gant.
Tai, kas nutinka žmogui Marse be skafandro, buvo gerai parodyta 1989 m. mokslinės fantastikos filme „Viską prisiminti“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Arnoldas Schwarzeneggeris.
Anot mokslininkų, jei bandytų kvėpuoti Marse be skafandro, žmogus beveik iš karto mirtų nuo deguonies trūkumo. Ir tuo pat metu jo kraujas užvirtų dėl žemo slėgio planetoje.
Nepaisant to, mokslininkai mano, kad gyvybė Marse egzistavo, nors ir prieš milijardus metų. Ir tai be to, kad Marse ne tik nėra deguonies, bet ir labai mažai skysto vandens, o vidutinė temperatūra yra itin žema – minus 73 laipsniai Celsijaus.
„Tačiau Žemėje yra organizmų, galinčių gyventi panašiomis sąlygomis. Mokslininkai rado gyvų būtybių Antarkties lede, labai dideliame vandenynų gylyje ir net giliai po planetos paviršiumi. Ten arba labai aukšta, arba labai žema temperatūra ir beveik nėra deguonies“, – sako A. Williams.
Kol kas marsaeigiai, tokie kaip „Perseverance“, ieško potencialios senovinės gyvybės ženklų Marso mikrobų pavidalu. Juk mokslininkai spėja, kad kažkada Marse buvo visai kitoks klimatas, tankesnė atmosfera, buvo daugiau deguonies ir vandens.
Ar įmanoma Marse sukurti deguonį?
„Taip, tai įmanoma ir tai jau daro „Perseverance“ marsaeigis. Jame yra specialus įrenginys, vadinamas MOXIE, su kuriuo galima gaminti deguonį iš Marso atmosferoje esančio anglies dioksido“, – sako Ph. Gant.
Jei šis prietaisas veiks taip, kaip tikisi mokslininkai, astronautai gali panaudoti šią technologiją išgaudami deguonį Marse. Šis deguonis galėtų būti naudojamas tiek kolonistų gyvybei palaikyti, tiek raketų kurui sukurti, kad jie galėtų sugrįžti į Žemę.
„Tačiau net jei žmonės Marse gamins deguonį, jie vis tiek turės dėvėti skafandrus, kai pateks į jo paviršių“, – sako mokslininkai.
Kol kas NASA tik planuoja pirmąjį skrydį į Marsą, ir greičiausiai jis įvyks per artimiausią dešimtmetį, o gal ir vėliau.
Šaltiniai:
