.Tyrimo, kuris gegužės 25 d. buvo paskelbtas žurnalo „Nature Communications“ elektroninėje versijoje, metu tyrėjai naudojo matematinius modelius ir nustatė, kad sulaukus maždaug 120–150-ies metų žmogaus organizmas visiškai prarastų gebėjimą atsigauti po sukrėtimų, tokių kaip ligos ir sužeidimai, todėl neišvengiamai ištiktų mirtis.
Anot tyrėjų, sukūrus gydymo metodų organizmo gebėjimui greitai atsistatyti pailginti, galbūt žmonės galėtų mėgautis ilgesniu ir sveikesniu gyvenimu.
Kaip portalui livescience.com sakė Kalifornijos valstijoje, Novato mieste, esančio Bucko senėjimo tyrimų instituto profesorė Judith Campisi, tokio pobūdžio studijos „yra paremtos istoriniais ir esamais duomenimis apie žmonių populiacijas“. Naujajame tyrime nedalyvavusi profesorė, kuri taip pat yra Lawrence’o Berkeley nacionalinės laboratorijos vyresnioji mokslininkė, pridūrė: „Tai yra savotiškas spėliojimas, bet paremtas patikimais skaičiais.“
Tyrėjai išanalizavo didelius duomenų rinkinius iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Jungtinės Karalystės (JK) ir Rusijos, kuriuos sudarė anonimiška daugiau nei 500 tūkst. žmonių medicininė informacija. Tyrimo autoriai rėmėsi paprasto kraujo tyrimo duomenimis. Asmenys, kurių duomenys buvo naudojami, kraujo tyrimą atliko kelis kartus per keletą mėnesių.
Mokslininkai sutelkė dėmesį į du skaičius trijų amžiaus grupių asmenų kraujo tyrimų rezultatuose: į dviejų rūšių su ligomis kovojančių baltųjų kraujo kūnelių kiekį ir raudonųjų kraujo kūnelių dydžio įvairovės mastą. Kirko Kerkoriano medicinos mokyklos prezidentas ir Las Vegase esančio Nevados universiteto viceprezidentas sveikatos reikalams dr. Marcas J. Kahnas sakė, kad, panašiai kaip senstant pradeda žilti plaukai, su amžiumi minėtieji skaičiai imi didėti. Mokslininkai juos vadina senėjimo biožymekliais.
Paskui tyrėjai sukūrė kompiuterinį modelį, kad išsiaiškintų kiekvieno asmens vadinamąjį dinamišką organizmo būsenos rodiklį, arba DOBR. Iš esmės DOBR yra „biologinio amžiaus“ matas, kuriuo vadovaujantis galima apskaičiuoti, kaip gerai žmogus atsigautų po sukrėtimo, tokio kaip liga ar sužeidimas (taip pat buvo atsižvelgta ir į intervalą tarp kraujo tyrimų).
„Studijos autoriai pasitelkė DOBR atsigavimo laikui išmatuoti, – paaiškino tyrime nedalyvavęs dr. M. J. Kahnas. – Bėda ta, kad sulaukus tam tikro amžiaus atsigavimo laikas labai pailgėja, ir mūsų gebėjimas atgauti fizines jėgas susilpnėja.“ Atsižvelgdami į duomenų analizės atskleistas tendencijas, tyrėjai padarė išvadą, kad 120–150-ies metų amžiaus žmogus faktiškai netektų gebėjimo atgauti fizines jėgas ir nebeišgyventų.
Mokslininkai taip pat nagrinėjo fizinio aktyvumo duomenis, išreikštus žingsnių per dieną skaičiumi, kad patikrintų gautus rezultatus. Kaip ir buvo tikėtąsi, paaiškėjo, kad jaunesni žmonės per dieną nueina daugiau žingsnių, o vyresnio amžiaus asmenys bėgant metams per dieną nužingsniuoja vis mažiau. Tyrėjai ekstrapoliavo surinktus duomenis ir apskaičiavo daugmaž tokią pačią amžiaus ribą kaip ir DOBR atveju.
Ši studija nėra pirmoji, kurios metu buvo naudojamas kompiuterinis modeliavimas žmonių gyvenimo trukmei tyrinėti. Alberto Einsteino medicinos koledžo genetikas Janas Vijgas vadovavo tyrimui, kurio metu buvo analizuojamos gyvenimo trukmės duomenų tendencijos. 2016-aisiais šio mokslinio darbo rezultatai buvo išsamiau apžvelgti žurnale „Nature“. Tada mokslininkai priėjo išvadą, kad žmonės vargiai galėtų viršyti 125-erių metų amžiaus ribą. Tiesa, kiti tyrėjai teigė, jog nėra galutinės žmonių gyvenimo trukmės ribos.
„Nors naujojo tyrimo autoriai nurodo, kad žmonės galėtų sulaukti 150-ies metų, šis skaičius nieko nesako apie gyvenimo kokybę būnant tokio amžiaus“, – atkreipė dėmesį J. Campisi. Pastaruoju metu nemažai mokslininkų žmogaus gyvenimo metų, kai jis nesiskundžia sveikata, skaičių pradėjo vadinti sveikatos trukme.
„Metai, kai esi sveikas, turi didžiulį socialinį poveikį, kur kas svarbesnį nei gyvenimo trukmė“, – sakė J. Campisi. Vyresniame amžiuje sveikata ne tik lemia gyvenimo kokybę, bet ir gali pareikalauti daug laiko, pinigų, vaistų ir kitų dalykų.
Tyrėjai tvirtina, kad jeigu būtų galima padidinti vyresnio amžiaus žmonių organizmo gebėjimą greitai atsistatyti, pailgėtų ne tik gyvenimo trukmė, bet ir sveikatos trukmė, nes pagyvenusieji lengviau atsigautų po ligų ir sužeidimų. Dr. M. J. Kahno manymu, šiam tikslui pasiekti galėtų būti sukurti mechaniniai organai arba sugalvotas būdas, kaip perprogramuoti senstančias ląsteles.
„Kalbame apie žmogaus ir mechaninių prietaisų derinį, o tai jau primena mokslinę fantastiką“, – sakė jis. Visgi tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad „būtent tokių veiksmų prireiks norint pailginti žmonių gyvenimo trukmę“
Žinoma, žmonių gyvenimo trukmė labai skiriasi, ir J Campisi pabrėžė, kad visada išlieka klausimas, ar šie duomenys gali būti laikomi apibendrinamaisiais. Tyrimo metu naudoti duomenų rinkiniai, nors ir išsamūs, bet buvo gauti vos iš keleto valstybių.
Be to, mokslininkų pateiktas didžiausias galimas metų skaičius taip pat yra apytikris, taikomas visai populiacijai apskritai, tačiau individualių asmenų gyvenimo trukmė priklauso nuo galybės veiksnių, pavyzdžiu, mitybos. Profesorės teigimu, tokie tyrimai iš prigimties yra netikslūs. Neatsižvelgiant į žmonių pagrindinių biologinių ypatumų pokyčius, yra vienas neabejotinas dalykas, sakė ji: „Visi mirsime.“
Tyrimą atliko Singapūre įsikūrusios biotechnologijų bendrovės „Gero“, Niujorko valstijoje, Bafalo mieste, esančio Roswello Parko išsamių vėžio tyrimų centro bei Maskvos Kurčatovo instituto darbuotojai.
Šaltinis: nature.com
