Koraliniai rifai – sudėtingos ekosistemos, kuriose aptinkama daug organizmų rūšių. Mokslininkai vadina koralinių rifų zonas biologinės įvairovės koncentratu.
Viena vertus, koraliniai rifai užima tik 1 proc. vandenyno ploto, kita vertus, manoma, kad juose gyvena daugiau nei trečdalis povandeninės jūrų gyvūnijos.
Koralų blyškimas Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje
Šiltėjant klimatui, koralų ateitis neaiški. Mokslininkai teigia, kad klimato kaita – pagrindinė žalos pasaulio koraliniams rifams priežastis.
Koralai jautriai reaguoja į atmosferos pasikeitimus, šylantį vandenyną, tad dėl šilumos sukelto streso ima blykšti – netenka ryškių spalvų ir pasidaro blyškūs arba visiškai balti.
Blyškūs koralai yra labiau pažeidžiami, didėja grėsmė jiems žūti.
2015 m. Amerikos Samoa (Ramiojo vandenyno regionas) darytose nuotraukose užfiksuoti blykštantys ir žūvantys koralai. Tuo metu JAV mokslininkų komanda padarė tokią išvadą: „Palei pietinę Tutuilos dalį (Amerikos Samoa), ant seklumose esančių pakrantės ir lagūnos rifų užfiksuotas didelio masto koralų blyškimas ir žūtis. Šiuose seklumų arealuose dėl riboto vandens cirkuliavimo sustiprėja aukštos temperatūros keliamas stresas.“
Nepaisant šio bauginančio fakto, kito regiono koralinių rifų būklė šiuo metu laikoma gera.
Delikati partnerystė
Koralai – vieni iš bestuburių jūros gyvūnų rūšių. Jie turi kiautą (egzoskeletą) iš kalcio karbonato (iš tos pačios medžiagos formuojasi kriauklės, kiaukutai).
Koralų randama visame pasaulyje – nuo tropinių vandenų iki poliarinių regionų. Tiesa, koraliniai rifai susiformuoja tik šiltose, sekliose tropinėse jūrose. Garsiausias koralinis rifas – 2 300 kilometrų ilgio Didysis barjerinis rifas palei šiaurės rytinį Australijos krantą.
Sveiki koralai užmezga simbiozinį santykį su mikroskopinio dydžio dumbliais zooxanthellae. Šie miniatiūriniai dumbliai gyvena koralų kiaute, o mainais gamina koralams maisto medžiagas. Būtent šie dumbliai suteikia koralams ryškius raudonus, geltonus ir rusvus atspalvius.
Koraliniai rifai labai jautrūs atmosferos pasikeitimams, vos šiek tiek pašiltėjus vandeniui, koraluose gyvenantys dumbliai nebepajėgia atlikti savo funkcijos ir yra išmetami iš koralų, tada šie netenka maisto medžiagų gamintojų, praranda ryškias spalvas ir tampa pažeidžiami patogenams.
Koralų blyškimas – akivaizdus, nerimą keliantis sudėtingos koralinių rifų būklę liudijantis signalas.
JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija (angl. NOAA) konstatuoja, kad dėl klimato kaitos padidėjusi vandenynų temperatūra yra pagrindinė koralų blyškimo priežastis.
Kaip skelbia Londono gamtos istorijos muziejus, kasmetinė komercinė koralų vertė matuojam 6 trln. svarų, iš dalies todėl, kad svarbus jų indėlis žvejybos ir turizmo industrijoms.
Koraliniai rifai taip pat sumažina bangų stiprumą iki 97 proc. ir tokiu būdu saugo pakrančių regionus nuo cunamių. Saugo ir mangrovių miškus, jūros dumblių plantacijas.
Didžiajam barjeriniam rifui kilusi grėsmė
2019 m. Australijos vyriausybė pranešė dėl klimato pokyčių sumažinusi Didžiojo barjerinio rifo perspektyvą nuo prastos iki labai prastos.
Dėl žmogaus veiklos sukeliamo šiltnamio dujų poveikio šiltėjantys vandenynai – didžiausia grėsmė rifui.
1981 m. Didysis barjerinis rifas dėl svarbos mokslui ir savo unikalumo buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Deja, pastaraisiais metais jam vis labiau kenkia šiltėjantis vanduo – jis naikina koralus, ilgalaikėje perspektyvoje daro neigiamą poveikį jų būklei.
NOAA tyrėjų teigimu, jei blyškumas nėra stiprus, yra tikimybė, kad koralai gali atsigauti.
Mokslininkai nerimauja, kad žmonės kenkia jautrioms jūrų ekosistemoms ir jos nebepajėgs atsitiesti. Gali būti, kad gamtos stebuklai, kartais dar vadinami jūrų atogrąžų miškais, jau pasiekė lūžio tašką.
