aA
Stebėti skilinėjančius ir tirpstančius ledynus yra tas pats, kas klausyti, kaip tiksi bomba virš kažkur giliai palaidotos branduolinės medžiagos. Tokį palyginimą tikrai pavyktų pagrįsti vieno neseniai atlikto tyrimo išvadomis.
Ledynas
© Shutterstock

Tyrimo ėmęsi mokslininkai išanalizavo ledynų mėginius, paimtus iš 17-os skirtingų vietų – Arkties, Islandijos, Europos Alpių, Antarktidos ir kt. Visuose pavyko aptikti radioaktyviųjų dulkių pavidalu iškritusių radionuklidų, susikaupusių ledo paviršiaus kriokonito nuosėdose. Kai kuriais atvejais radioaktyviosios medžiagos koncentracija dešimtimis kartų viršijo kiekį, nustatytą regionuose, kuriuose ledynų nėra, informuojama portale „ScienceAlert“.

Analizės rezultatai ne tik rodo, kokius tolimus atstumus įveikia radioaktyviosios dulkės, pasklidusios po tokių branduolinių katastrofų kaip avarija Černobylio arba Fukušimos elektrinėje, bet ir perspėja apie tai, kad nesiliaujanti klimato kaita gali sukelti naujų nepageidaujamų padarinių, t. y. lemti kartotinį radioaktyviosios medžiagos išsklidimą.

„Tiriant branduolinių avarijų pasekmes, didžiausias dėmesys būdavo kreipiamas į poveikį žmogui ir ledynų nedengiamų regionų ekosistemai“, – sako mokslininkų komandos narė Caroline Clason iš Jungtinės Karalystės Plimuto universiteto.

„Deja, vis daugėja įrodymų, kad radionuklidams kauptis labai palankus kriokonitas. Šiame ledynuose aptinkamame mišinyje radionuklidų sankaupos gali pasiekti išties pavojingą lygį“, – sako mokslininkė.

Ant sniego ir ledo nusėdančios radioaktyviosios dulkės ilgainiui suformuoja nuosėdas, ir jos yra sunkesnės nei tos, kurios susidaro dulkėms iškritus virš kitokio paviršiaus. Tas nuosėdas vėliau įtvirtina kriokonitas, tačiau jame jos saugios tol, kol ima tirpti ledas.

Cezis (Cs) ir americis (Am) tėra du mokslininkų aptiktos pavojingos radioaktyviosios medžiagos pavyzdžiai. Šveicarijos Morteračo ledyne buvo užfiksuotas didžiausias Cs-137 aktyvumas, siekiantis 13 558 Bq/kg (plg. žmogui nekenksmingas Cs-137 aktyvumas mėsoje – 1 500 Bq/kg).

Tirdami ledo kernus (cilindro formos mėginius), mokslininkai pastebėjo aktyvumo šuolių, atsiradusių ne tik kaip Černobylio avarijos pasekmė, bet ir dėl plataus masto branduolinių bandymų, vykdytų šeštajame bei septintajame praeito amžiaus dešimtmečiais. Nors jau praėjo aštuoneri metai, didžiulis kiekis po Fukušimos avarijos pasklidusių radioaktyviųjų dulkių dar nėra virtę ledo nuosėdomis.

„Radioaktyviosios dalelės yra labai lengvos, todėl patekusios į atmosferą gali nukeliauti milžiniškus atstumus“, – sakė C. Clason.

„Kai jos iškrenta su lietumi, kaip kad nutiko Černobylio atveju, yra tarsi nuplaunamos, ir tai – vienkartinis įvykis. Tačiau kai iškrenta su sniegu, dešimtmečiams lieka lede, o šiam tirpstant, nuteka į vandenyną“, – aiškina C. Clason.

Mokslininkai dar negali pasakyti, kokio lygio tarša grėstų aplinkai ir maisto produktams, jei šie radioaktyviųjų dulkių pavidalu iškritę radionuklidai vėl būtų išlaisvinti. Pirmieji tokio reiškinio pasekmes veikiausiai pajustų šiaurės elniai ir jų augintojai.

Vienintelė bent kiek linksmiau nuteikianti tyrimo išvada ta, kad kriokonitas, mokslininkų spėjimu, galbūt galėtų pasitarnauti valant žemę, užterštą po branduolinių katastrofų. Toliau bus siekiama ištirti, kiek patikimai nuosėdos įtvirtina radioaktyviąsias dulkes ir kur jos gali nukeliauti vėliau.

„Labai didelių radionuklidų koncentracijų pavyko užfiksuoti per keletą pastaruoju metu surengtų ekspedicijų, tačiau tikslaus jų poveikio kol kas nenustatyta“, – sako C. Clason.

„Šią užduotį mes laikome vienu iš bendro darbo tikslų, kadangi būtina suprasti, kokios kol kas nematomos grėsmė tyko ateityje“, – aiškina mokslininkė.

Turimo rezultatai dar nepublikuoti, tačiau jie jau pristatyti 2019 metų Europos geomokslų sąjungos generalinėje asamblėjoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
3.6957

Juodasis auksas: ar nafta gali išsiveržti į paviršių ir ką pastebėjo neandertaliečiai prieš 70 tūkst. metų? (1)

Įvairiose komedijose ir animaciniuose filmuose dažnai pasitaiko įdomus motyvai. Herojus pakrapšto...

Mokslininkai išsprendė pusantro šimto metų senumo paslaptį: tai gali gerokai pagelbėti sergantiems astma (14)

Štai įdomus faktas, kurio galbūt nežinojote – įprastai baltymai kūne nesikristalizuoja....

Mokslininkai perspėja: per artimiausius 100 metų Saulė gali paleisti pražūtingą pliūpsnį (77)

2000 m. astronomai užfiksavo iki tol nematytą reiškinį: „superpliūpsnius“ tolimose...

Rusijoje rasta lede išsilaikiusi prieš 40 tūkstančių metų nugaišusio vilko galva (3)

Prieš maždaug 40 tūkstančių metų šiandieniniame Sibire nugaišo vilkas. Dabar rasta jo...

Neištikimybės mokslas: kas labiausiai linkę išduoti ir kada santykius dar galima išgelbėti (51)

Mokslininkai, psichologai ir santykių ekspertai ilgus metus analizavo neištikimybės mokslą,...

Top naujienos

Lietuvos oro uostai jau braška per siūles: ar tikrai mums reikia naujo už milijardą eurų (8)

Lietuvoje augant lėktuvų keleivių srautui, iki 2035 metų galėtų būti pastatytas naujas oro...

Vytautą Landsbergį papiktino per LRT rodomas serialas: seniau tai vadindavome chaltūra (221)

Vieną svarbiausių Sąjūdžio lyderių, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką...

Lietuvių rankų darbas sužavėjo: pasidarė pavydą keliančią lauko terasą ir išleido labai mažai

Nagingiems ir noro bei laiko nestokojantiems lietuviams nesunku lauko baldus pasidaryti iš medinių...

Vilniaus rajone apvirto tarpmiestinis autobusas, sužaloti keleiviai   (40)

Pirmadienį, apie 15 val., nelaimė nutiko Vilniaus r., prie Pikeliškių . Čia nuo kelio nuvažiavo...

Lietuva tapo sergamumo pavojinga liga lydere: epidemiologė paaiškino, ką iš tiesų reiškia šis rodiklis (95)

Lietuva – viena iš Europos šalių, kurioje šiemet tymais sirgo daugiausiai, o Europos ligų ir...

Norėjo padėti ir už mamą sumokėti pensijų įmoką, bet išėjo kaip visada (46)

Kaupdami ateičiai gyventojai naudojasi ir III kaupimo pakopa. Valstybė skatindama žmones...

Plungėje lietus atidengė tai, ko nepastebėjo nei archeologai, nei darbininkai (11)

„Žemaičio“ redakciją užpraėjusį savaitgalį pasiekė kelios nuotraukos, kuriose užfiksuoti...

Ambasadorių kėdžių dalybos: kandidatų sąraše – du Grybauskaitės patarėjai (16)

Užsienio reikalų ministerija pirmadienį pateikė septynių naujų ambasadorių kandidatūras, tarp...

Seime – siūlymas atsisakyti draudimo alkoholiu prekiauti lauko kavinėse ir masiniuose renginiuose (124)

Seimo narė konservatorė Monika Navickienė siūlo neįvedinėti nuo kitų metų perteklinių, jos...