aA
Neseniai sukurtas naujas internetinis įrankis reitinguoja virusus, turinčius didžiausią potencialą „peršokti“ nuo gyvūnų pas žmones ir sukelti pandemijas.
Šikšnosparnis
Šikšnosparnis
© Unsplash

Naujasis koronavirusas SARS-CoV-2 yra naujausias gyvūninis patogenas, kuris „peršoko“ nuo gyvūnų į žmonių organizmą, tačiau egzistuoja dar šimtai tūkstančių virusų, kurie kelia tokią pačią grėsmę. Ir minėtas naujasis internetinis įrankis parodo kiekvieno tokio gyvūninio viruso potencialą užkrėsti žmones ir sukelti pandemiją, rašo livescience.com.

„SpillOver“ pavadintas įrankis iš esmės sudaro „stebėjimo sąrašą“, į kurį įtraukti naujai atrasti gyvūniniai virusai, keliantys didžiausią grėsmę žmonių sveikatai. Mokslininkai mano, kad toks visiems prieinamas įrankis galėtų būti naudojamas kitų mokslininkų, politikų ir visuomenės sveikatos pareigūnų, teikiant prioritetą virusų tyrimams, stebėjimui ir rizikos mažinimo veiklai, pavyzdžiui, vakcinų ar gydymo būdų kūrimui dar prieš tokiems virusams peršokant nuo gyvūnų ant žmonių.

„SARS-CoV-2“ yra tik vienas iš daugybės tūkstančių esamų gyvūninių virusų, turinčių potencialą išplisti tarp žmonių, – sakė „SpillOver“ įrankio kūrimui vadovavusi Kalifornijos universiteto Deivise Sveikatos instituto mokslininkė Zoë Grange. – Turime ne tik identifikuoti, bet taip pat ir nustatyti prioritetus, kurie virusai pasižymi didžiausia perdavimo rizika dar prieš jiems sukeliant dar vieną siaubingą pandemiją.“

Perdavimo rizika

Mokslininkai: labiausiai tikėtina, kad kitą pandemiją sukels šie virusai
© Shutterstock


Maždaug 250 virusų yra vadinami zoonotiniais virusais, o tai reiškia, kad žmonės jais gali užsikrėsti nuo gyvūnų. Skaičiuojama, kad daugiau nei pusė milijono virusų turi tokio perdavimo potencialą, savo balandžio 5 d. paskelbtame moksliniame darbe apie „SpillOver“ įrankį rašo mokslininkai. Jis aprašytas moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Tačiau tikimybė, kad virusas „peršoks“ nuo gyvūnų į žmonių organizmą kiekvienu atveju yra nevienoda. Todėl mokslininkai sukūrė savotišką kiekvieno tokio viruso „kreditinį reitingą“ ir įvertino tokių virusų keliamą riziką.

Vertindamas kiekvieno viruso potencialą, minėtasis įrankis įvertina virusą pagal 32 rizikos veiksnius. Tarkime, kiek gyvūnų rūšių užsikrečia tokiu virusu, ir kaip dažnai žmonės tam tikrose zonose, kur aptinkamas tas virusas, kontaktuoja su laukiniais gyvūnais.

Tuomet mokslininkai panaudojo įrankį, kad sureitinguotų 887 laukinėje gamtoje aptinkamus virusus pagal jų peršokimo riziką. Verta paminėti, kad didžioji dauguma virusų šiame reitinge yra neseniai atrasti, tačiau esama ir tų, kurie jau ilgą laiką yra laikomi zoonotiniais.

12 aukščiausiose sąrašo pozicijose esančių virusų yra žinomi zoonotiniai patogenai. Pirmoje vietoje atsidūrė Lasos karštligę sukeliantis virusas, antroje – „SARS-CoV-2“, o trečioje – Ebola virusas. Pagrindinis Lasos viruso platintojas yra žiurkė. Ebolos virusas aptinkamas tarp šikšnosparnių. Pagrindinis gyvūninis „SARS-CoV-2“ viruso nešiotojas nėra žinomas, tačiau šis virusas plinta tarp audinių, liūtų ir tigrų.

Kalbant apie sąraše esančius virusus, kurie dar nėra laikomi zoonotiniais, paminėtinas yra 229E. Šis virusas priklauso tai pačiai virusų šeimai kaip ir „SARS-CoV-2“, jis plinta tarp šikšnosparnių Afrikoje, rodo „SpillOver“ informacija.

Kitas aukštai reitinge esantis virusas yra dar vienas koronavirusas – „PREDICT CoV-35“, kuris plinta tarp šikšnosparnių Afrikoje ir Pietryčių Azijoje.

„SpillOver“ kūrėjai pažymi, kad tai yra sutelktinio informacijos pateikimo platforma, o tai reiškia, kad kiti mokslininkai taip pat gali pateikti daugiau informacijos apie į sąrašą jau patekusius virusus arba įtraukti naujų virusų, todėl dabartiniai virusų reitingai, gavus naujos informacijos, gali keistis.

„Šio įrankio tikslas yra duoti pradžią pasaulinei diskusijai, kuri leistų mums keliauti toliau ir keisti ankstesnį požiūrį į virusus bei leisti mokslininkams bendradarbiauti realiuoju laiku anksti identifikuojant naujas grėsmės“, – sakė Kalifornijos universiteto Deivise Veterinarinės medicinos mokyklos profesorė ir tyrimo bendraautorė Jonna Mazet.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
2.7949

Lietuvos piliečiai galės dalyvauti astronautų atrankoje (13)

Lietuva skuba tapti asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare, kad jos piliečiai dar šiemet...

Šarūnas Meškys | D+

Skubėkite prisirinkti šių pumpurų: užsienio mokslininkai ištyrė, kaip Lietuvoje paplitęs augalas įveikia mirtiną virusą ir naikina vėžio ląsteles (6)

Italijos ir Pietų Korėjos mokslininkai išsiaiškino stulbinančią augalų savybę, kuri gali...

Šalies mokslininkai kartu su šveicarais kuria vaistą koronavirusui įveikti (1)

Kovoje su koronavirusu netrukus gali atsirasti ir svarus lietuvos mokslininkų indėlis. Šiandien...

Į Žemę grįžta kosminis zondas „Osiris-Rex“: NASA pargabena ypatingą krovinį iš asteroido (26)

NASA kosminis zondas „Osiris-Rex“, paėmęs nuo asteroido „Bennu“ paviršiaus didelį...

Dr. Karl paaiškino, kodėl rytais nereikėtų gerti kavos ir kiek kiaušinių per dieną yra sveika atsakė į klausimus apie mitybą, visatą ir gyvybę (33)

Ar žinote, kodėl ryto geriau nepradėti nuo kavos puodelio? Ar valgyti kiaušinius mums sveika? Ar...

Top naujienos

„Didysis šeimos gynimo maršas“ verčia susikaupti ir politikus, ir policiją: kas iš tiesų planuojama šį savaitgalį Lietuvoje (5)

Gegužės 15 dieną organizuojamas „ Didysis šeimos gynimo maršas “ jau spėjo suskaldyti ne tik...

Ekologiškas verslas trina rankomis: „plastiko direktyva“ Lietuvą paveiks ypač smarkiai (1)

Liepos 3 dieną visoje Europos Sąjungoje įsigalioja nauji apribojimai plastiko gaminiams....

Sala – mokesčių rojus: „Brexit“ kova dėl žuvies dar nesibaigia

Buvęs žvejys Seanas Faulkneris savo restorane, įsikūrusiame sename nacistinių laikų kariniame...

Vaida Kurpienė | D+

Ką valgyti? Su Vaida Kurpiene: kaip be vaistų per du mėnesius sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje

Žmonės, norintys sumažinti per didelį cholesterolio kiekį kraujyje, dažniausiai griebiasi...

Užkalnis. Kodėl mobingas ir savižudybės niekur nedings (366)

Kai medikai žudosi ir vėl imama kalbėti apie mobingą, o kiti stoja jo neigti (čia pas mus viskas...

Graikija lietuviams vėl atsiveria: ką būtina žinoti vykstantiems ir kokie ribojimai galios turistams (43)

Lietuvoje veikiantys kelionių organizatoriai šią savaitę jau pradės vykdyti keliones į...

Šilto pavasario epizodas baigiasi, vėl grįžta lietus (3)

Ketvirtadienio naktį prie Lietuvos priartėjo ciklonas . Jis iš mūsų šalies išstums šilumą ir...

Ar verta trumpinti tokį ilgą tarpą tarp „AstraZeneca“ vakcinų: profesorius Čaplinskas turi atsakymą (146)

Gamintojo „ AstraZeneca “ vakcina „ Vaxzevria “ yra turbūt labiausiai aptarinėjama iš...

Raskevičius: mano bendruomenės žmonės šiuo metu jaučiasi įbauginti (244)

Artėjant šeimos gynimo maršui skirtingų politinių stovyklų politikai sutinka, kad toks renginys...

Apžvalgininkui užkliuvo Prezidentūros klausimai: Nausėda nežino nei Lietuvos Konstitucijos, nei įstatymų (454)

Prezidentūros užsakyta visuomenės apklausa kelia aistras. Ypač dėl to, kad keli klausimai buvo...