aA
Buvo nustatyta keistos į drebučius panašios medžiagos, kurią praėjusiais metais viename iš tolimojoje Mėnulio pusėje esančių kraterių aptiko Kinijos mėnuleigis „Yutu-2“, kilmė. Remiantis nuotraukų analizės rezultatais ir palyginus jas su „Apollo“ į Žemę pargabentais pavyzdžiais, tai yra Mėnulyje labai paplitusi medžiaga – uoliena.
Keista medžiaga
Keista medžiaga
© DELFI montažas

Tiksliau sakant, išsilydžiusi uoliena (greičiausiai nuo meteorito smūgio metu išsiskyrusio karščio), įgavusi tamsiai žalsvos spalvos žvilgantį stiklišką pavidalą, informuoja sciencealert.com.

„Kosminio zondo „Chang’e-4“ mėnuleigis tamsiai žalsvos spalvos žėrinčią uolieną rado tolimojoje Mėnulio pusėje esančiame Von Karmano krateryje, Pietų ašigalio Aitkeno baseine, – moksliniame darbe nurodė tyrėjai. – Uoliena susiformavo iš Mėnulio regolito ir brekčijos veikiant nuo meteorito smūgio atsiradusiems jungimosi, cementavimosi ir klijavimosi procesams.“

Žėrinčiosios medžiagos nuotraukų mėnuleigis „Yutu-2“ pirmą kartą padarė 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje. Rugpjūčio mėnesį jos buvo paviešintos Kinijos vyriausybės sankcionuotame mokslo populiarinimo tinklaraštyje „Our Space“.

Medžiaga Mėnulyje (sciencealert.com / CNSA/CLEP nuotr.)
Medžiaga Mėnulyje (sciencealert.com / CNSA/CLEP nuotr.)

Išsilydžiusi uoliena buvo apibūdinta kaip „primenanti drebučius“, o toks epitetas yra neįprastas Mėnulyje randamiems daiktams. Juk Žemės palydove labai sausa ir dulkėta. Vėliau paskelbtose nuotraukose matomas objektas iš tiesų žvilga, tačiau drėgmės jame nėra nė lašo. Taigi, pradinė hipotezė, kad mįslingoji medžiaga yra nuo smūgio susidaręs lydinys, o ne kažkokie drebučiai, pasitvirtino.

Nuotraukos buvo užfiksuotos „Yutu-2“ panoramine kamera-regimųjų ir artimųjų infraraudonųjų spindulių spektrometru bei pavojų išvengimo kamera. Išsamesnė jų analizė taip pat remia minėtąją hipotezę. Panoramine kamera-regimųjų ir artimųjų infraraudonųjų spindulių spektrometru padarytos fotografijos leido Kinijos mokslų akademijos darbuotojui Shengui Gou ir jo kolegoms ištirti nuo medžiagos atsispindinčią šviesą ir nustatyti uolienos bei ją supančio regolito (Mėnuliui būdingų dulkių ir skaldos) cheminę sudėtį.

Vadovaujantis mokslininkų analizės rezultatais, regolitą daugiausia sudaro plagioklazai (maždaug 45 proc.), piroksenas (7 proc.) ir olivinas (6 proc.) – gana standartinės Mėnulio uolienos. Kita vertus, stikliškosios medžiagos sandarą nustatyti buvo truputį sunkiau, galbūt dėl silpno apšvietimo. Kinijos mokslų akademijos darbuotojams pavyko išskirti tik plagioklazus, kurių yra gana daug – apie 38 proc. Tikėtina, kad stikliškosios medžiagos cheminė sudėtis yra labai panaši į netoliese esančio regolito. Mokslininkams taip pat pavyko išsiaiškinti, jog medžiagos gabalas yra tamsiai žalsvos spalvos bei maždaug 52 centimetrų ilgio ir 16 centimetrų pločio.

Jis yra labai panašus į du pavyzdžius, kurie buvo pargabenti „Apollo 15“ ir „Apollo 17“ misijų metu, t. y. į „Mėnulio pavyzdį 15466“ ir „Mėnulio pavyzdį 70019“. Abu pavyzdžiai, paimti iš meteoritų išmuštų kraterių, klasifikuojami kaip brekčija – nuosėdinė uoliena, sudaryta iš nuolaužų, kurias tarpusavyje sujungė smulkesni mineralai. Abiem atvejais uolienų gabalai yra Mėnulio regolitas, o rišančioji medžiaga – juodas stiklas.

Tyrėjai padarė išvadą, kad medžiaga greičiausiai susiformavo nukritus meteoritui. Nuo smūgio dalis regolito išsilydė, susimaišė su neišsilydžiusiu regolitu ir susidarė brekčija. Tiesa, šis procesas nebūtinai įvyko krateryje, kur buvo rasta keistoji uoliena. Tikėtina, jog brekčiją sudaro dviejų skirtingų kraterių medžiaga. Gali būti, kad ji susiformavo kitame krateryje ir meteorito smūgio bangos buvo nusviesta ten, kur ją rado mėnuleigis „Yutu-2“.

Taip pat žinome kraterio skersmenį – maždaug 2 metrai. Kad būtų išmuštas toks krateris, užtektų vos dviejų centimetrų skersmens meteorito, tačiau tokiu atveju nesusidarytų 52 centimetrų ilgio ir 16 centimetrų pločio uoliena.

„Vadinasi, brekčija greičiausiai susiformavo ne tame krateryje, kuriame buvo rasta, bet jame atsidūrė po kito meteorito smūgio“, – rašė tyrėjai. Išvadų tikslumą riboja keletas veiksnių, pavyzdžiui, mokslininkai neturi uolienos pavyzdžio, kurį galėtų ištirti. Kaip jau buvo minėta, apšvietimas buvo prastas, o „Yutu-2“ išvažiavo iš radimvietės praėjusių metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, todėl vargu ar bus padaryta daugiau nuotraukų.

Visgi paskelbti rezultatai yra išties įdomūs, ypač atsižvelgiant į turimus duomenis. Be to, nebereikia sukti galvos dėl paslaptingųjų Mėnulio gleivių. Tyrimas buvo išspausdintas mokslo žurnale „Earth and Planetary Science Letters“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
3.8889

Mokslininkai jau kurį laiką siuntė signalus į Mėnulį: jie pagaliau gavo atsakymą (30)

Kai 2009 metais NASA kosminis zondas (Lunar Reconnaissance Orbiter, LRO) atskrido į Mėnulio...

Nerimą kelia naujas tyrimas: nepakankamai įvertinome Arkties tirpsmą (64)

Arkties ledynas tirpsta sparčiau, nei manyta. Dabartiniuose klimato modeliuose dar neįtraukiamas...

Norite būti laimingesnis ir pozityvesnis? Mokslininkai surado labai paprastą triuką (6)

Būti nelaimingu, kai situacija iš tikrųjų yra prasta, yra normalu. Tačiau daugybė žmonių...

Mokslininkams Marsas užminė vieną didelę mįslę: kur dingo planetos magnetosfera (8)

Žemę nuo gyvybei pražūtingo Saulės vėjo apsaugo magnetosferą. Ją sukuria dinamo efektas –...

8 protingų žmonių bruožai: galbūt net nežinojote, kad turite itin aukštą intelektą (75)

Ar žinojote, kad labai protingi žmonės dažnai nemano, jog yra labai protingi ? Suvokdami...

Top naujienos

Koronavirusas sumaišė visas kortas: Karbauskio rankose – rimtas koziris (121)

Rudenį vyksiančius Seimo rinkimus „valstiečiai“ ir konservatoriai pasitinka su per koronaviruso...

Lietuvos auksas: kur jis saugomas ir kiek uždirba

Aukso kainai perkopus 2 tūkst. dolerių už Trojos unciją, pasigirdo perspėjimų, kad ši turto...

Baltarusijos sulaikymo įstaigose – tikras pragaras: kraujo balose guli žmonės, iš už sienų girdėti gąsdinantys pokalbiai (1200)

Po Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų visoje šalyje nesiliauja protesto...

Savomis rankomis siuva rankines, kurios gali kainuoti ir tūkstančius – amato išmoko pats (108)

Kaišiadorietis Irmantas Kanaševičius – tikras auksarankis. Jis savo rankomis siuva odines...

Pareigūnai ruošiasi neįprastam savaitgaliui: policijos pajėgos bus perorientuotos, kurortams – ypatingas dėmesys (16)

Savaitgalį policijos pareigūnai žada aktyviau tikrinti, kaip renginiuose laikomasi dėl...

Kėdainiuose gausios policijos pajėgos ieško mįslingai dingusio vaiko: kreipiamasi į visuomenę (44)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai...

Papasakojo, kaip buvo įrašytas Cichanouskajos kreipimasis (157)

Baltarusijos Centrinės rinkimų komisijos (CRK) vadovė Lidija Jermošina patvirtino, kad opozicijos...

Transliacija / Meistro dienoraštis: kiemo transformacija vos per kelias savaites

Meistras Ramūnas Ščiuka praktiškai baigė kiemo tvarkymo darbus. Beliko keletas akcentų –...

Kaukės nedėvėjusiai padavėjai Vilkyčiuose – 250 Eur bauda (33)

Jau pora savaičių, kai Lietuvoje sugriežtinta kaukių dėvėjimo tvarka prekybos centruose ir...

Į amerikiečių nelaisvę patekęs Vermachto gerenolas: jie aklai tikėjo, kad galės bendradarbiauti su sovietais (38)

Leidykla „Briedis“ pristato generolo leitenanto Reinhardo Gehleno, vieno iš labiausiai patyrusių...

|Maža didelių žinių kaina