„Dauguma tų medžių auga gerokai sparčiau nei norma – taip nutiko dėl radiacijos poveikio ląstelėms, kurios mutavo ar tiesiog sunyko“, - BBC sakė vienas iš tyrimo autorių iš JAV Pietų Karolinos universiteto, profesorius Timas Mousseau.
Savo pastebėjimus mokslininkas patvirtino ir tirtų medžių nuotraukomis. Vienoje iš jų užfiksuoti net trys persipinantys vienos pušies kamienai. Nesunku pastebėti, jog medžio šerdis gana šviesi, aplink ją esantys sluoksniai palaipsniui tamsėja. Mokslininkai sako, jog medžio šerdies spalvos pokyčiai prasidėjo iš karto po branduolinio reaktoriaus sprogimo Černobylio atominėje elektrinėje 1986 metais.
Medžių nuotraukos taip pat aiškiai atskleidžia, jog dauguma medžių po tragedijos akivaizdžiai pakeitė augimo kryptį – kamienas ir šakos pradėjo tarsi garbanotis (panašiai kaip garsiajame šokančiajame miške Rusijos Kaliningrado srityje). Spėjama, jog minėtuosius pokyčius taip pat paskatino radiacija.
Profesorius T. Mousseau Černobylio gamtą tyrinėja jau nuo 1999 metų, tyrimai atliekami 30 kilometrų spinduliu nuo atominės tragedijos vietos. Šį kartą mokslininkų komanda tyrė daugiau nei 100 pušų iš 12 skirtingų teritorijų. Šios rūšies medžius tyrimams akademikai pasirinko neatsitiktinai, tam buvo net kelios itin svarbios priežastys: šie medžiai auga ir Europoje, jie turi didelę ekonominę vertę, be to, gana paprasta tyrinėti pušų rieves.
Mokslininkai viliasi, jog jiems pavyks atlikti analogiškus tyrimus ir Fukušimos tragedijos vietoje Japonijoje, kur nelaimės prasidėjo po galingo požeminio smūgio ir jo sukelto cunamio. Radiacija taip pat padarė nemenką žalą Japonijos gamtai ir Ramiojo vandenyno florai bei faunai. Tiesa, Japonijoje fiksuojami kitokie procesai.
„Pastebėjome, jog kai kuriose nelaimės teritorijose augančių medžių šakos, ūgliai tiesiog nudžiūsta. (...) Reikia atlikti daugiau turimų“, - paaiškino T. Mousseau.
