Į tai reaguodami, teisės aktų leidėjai suskubo imtis DI reguliavimo priemonių. Tačiau Europos Sąjungos (ES) institucijos sutarimą dėl DI reguliavimo pasiekė tik 2024 metų vasarį. Tad ar to pakaks? Nors DI teikia daug naudos, jo naudojimas kelia svarbius klausimus dėl galimos DI diskriminacijos, nukreiptos prieš kalbos ar etnines mažumas, asmenis su negalia, LGBT+ asmenis ir kt.
Šios visuomenės grupės ir taip patiria nemažai iššūkių, todėl privalome apsvarstyti turimus žmogaus teisių apsaugos įrankius, kad būtume pasiruošę DI pažangai.
Kas yra DI?
Kol kas vieno DI apibrėžimo nėra. Europos Parlamentas DI apibrėžia kaip tam tikrą mašinos gebėjimą panašiai kaip žmogus argumentuoti, planuoti, mokytis iš naujų duomenų ir tobulinti priimamus sprendimus ar veiksmus. DI apdoroja didelį informacijos kiekį ir remiasi algoritmais, kad atliktų jam priskirtas užduotis. Nors algoritmai jau kurį laiką buvo naudojami ir anksčiau (pavyzdžiui, automatiškai vertinant egzaminus su iš anksto užprogramuotais teisingais atsakymų variantais, kuriuos reikia pasirinkti), šiuo metu pereinama prie DI.
Jis be žmogaus pagalbos arba tik su labai minimaliu jo įsikišimu priima itin reikšmingus sprendimus baudžiamojoje justicijoje, reklamos srityje, skiriant socialinę paramą, vertinant asmens kreditingumą, užtikrinant viešąją tvarką ir sienos apsaugą, analizuojant įdarbinimo ir darbuotojų išlaikymo, imigracijos problemas ir kt.
„Juodoji dėžė“
Informacinių technologijų srityje terminas „juodoji dėžė“ apibūdina procesą, kai galime matyti įvestį bei išvestį, tačiau nematome, kas tiksliai įvyko „dėžės“ viduje ir kaip įvestis pavirto į išvestį. Analogija taikoma ir politikos moksluose analizuojant institucijų ar politinius sprendimus, kai nėra aišku, kaip jie buvo priimti.
Kai kurios DI sistemos dėl savo sudėtingų informacijos sisteminimo ir išvesties generavimo mechanizmų, naudojant didelius duomenų kiekius, taip pat yra savotiškos „juodosios dėžės“. Mes negalime garantuoti, kad DI remdamasis turimais duomenimis, pavyzdžiui, tinkamai įvertins asmens prašymą skirti jam socialinę paramą, jei tiksliai nežinome, kaip DI „priima sprendimą“.
Tai bene pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria ir ateityje susidurs įvairios institucijos, nagrinėsiančios galimus žmogaus teisių pažeidimus. Šios institucijos privalės turėti pakankamus teisinius ir technologinius įrankius bei kompetencijas, kad gebėtų profesionaliai įvertinti ne tik konkretų atvejį, bet ir patikrinti, kaip DI sistema funkcionuoja.
Apsauga nuo diskriminacijos
Šiuo metu Europoje turime susiformavusius gana stiprius lygių galimybių apsaugos mechanizmus. Kiekvienoje ES valstybėje veikia lygybės įstaigos, atsakingos už diskriminacijos prevenciją, o prireikus ir nagrinėjančios gyventojų skundus dėl galimos diskriminacijos. Lietuvoje šias funkcijas atlieka Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Siekiant sustiprinti lygybės įstaigas, Europos Komisija 2022 metais pateikė pasiūlymą dėl direktyvų, nustatančių lygybės įstaigų veiklos standartus. Minėtuose teisės aktuose pripažįstama, kad šios institucijos „turėtų turėti galimybę samdyti kvalifikuotus darbuotojus ar gauti atitinkamas paslaugas, kad galėtų, viena vertus, naudotis automatinėmis sistemomis savo darbe ir, kita vertus, įvertinti jų atitiktį nediskriminavimo taisyklėms“. Taigi, ištekliai ir kvalifikacija užtikrinant lygių galimybių apsaugą itin svarbūs.
Svarbu akcentuoti ir tai, kokius įgaliojimus turi lygybės įstaigos. Pavyzdžiui, pagal Lietuvoje galiojantį Lygių galimybių įstatymą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba įgalinta tirti skundus dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos pagrindu.
Kitaip sakant, pagal minėtame įstatyme numatytą baigtinį galimos diskriminacijos pagrindų sąrašą. Todėl asmeniui, patiriančiam diskriminaciją Lygių galimybių įstatyme neįvardytais pagrindais, kaip antai lyties tapatybė, lyties išraiška ar odos spalva, gali būti sunkiau apginti savo teises ir lygių galimybių kontrolieriaus(ės) ar žmogaus teises ginančių nepriklausomų institucijų (ombudsmenų) gynyba ne visuomet bus įmanoma.
Lietuvoje apsauga nuo diskriminacijos daugeliu atveju yra bendrojo pobūdžio (pavyzdžiui, darbdavio pareiga visiems potencialiems darbuotojams užtikrinti lygias teises). Taigi net tuomet, kai darbdavys naudoja DI siekdamas atrinkti geriausią darbuotoją, darbo ieškantis asmuo gali pateikti skundą dėl galimos diskriminacijos.
Ko galime tikėtis reguliuojant DI?
Kaip jau minėta, 2024 metais ES institucijos pasiekė sutarimą dėl DI reguliavimo – DI akto. Galima teigti, kad šiame dokumente išryškinamos dvi vertybės: žmogaus teisių apsauga ir siekis skatinti inovacijas.
ES pasirinko rizikos vertinimu pagrįstą modelį, pagal kurį DI sistemos buvo suskirstytos į kelias rizikos kategorijas, kiekvienai jų atitinkamai pritaikant ir rizikos valdymo priemones. Svarbu paminėti, kad ES nusprendė drausti dalį DI sistemų laikydami jas per daug pavojingomis. Tai nepriimtinos rizikos DI sistemos, pažeidžiančios žmogaus teises ir ES vertybes. Pagal naująjį reglamentą, nepriimtinomis laikomos tos DI sistemos, kurios išnaudoja asmens amžių, negalią, socialinę ar ekonominę padėtį. Taip pat tos, kurios pasitelkiamos „socialiniams taškams“, tai yra vertinant pavienius asmenis bei asmenų grupes pagal jų elgseną ar bruožus ir dėl to teikiant jiems privilegijas ar baudžiant įvairiose gyvenimo sferose.
Visos ES valstybės narės turės paskirti už DI priežiūrą atsakingas institucijas. Ekonominės veiklos vykdytojai, nesilaikantys nustatytų taisyklių, bus baudžiami baudomis, siekiančiomis ir 35 milijonus eurų, arba 7 % visos pasaulinės praėjusių finansinių metų metinės apyvartos. Taip pat pradės veikti nauja institucija – Europos dirbtinio intelekto biuras. Tikimasi, kad ši institucija taps DI kompetencijos centru visoje ES. Taigi, dar tik esame naujo teisinio reguliavimo etapo pradžioje!
Apibendrinimas
Žengiami pirmieji žingsniai bandant reguliuoti DI.
ES pasirinko dvejopą modelį: tobulinti esamas sistemas ir kurti naujas, konkrečiai orientuotas į DI. Kiekviena ES narė privalo dėti visas pastangas ginant žmonių teises DI sparčiai įsiliejant į kasdienį mūsų gyvenimą. Norint tai pasiekti būtina stiprinti esamas žmogaus teisių institucijas, užtikrinti, kad jos turėtų pakankamas kompetencijas tinkamai įvertinti DI diskriminacijos atvejus ir pajėgtų atlikti reikiamus DI tyrimus.
Svarbus veiksnys ir apsauga nuo diskriminacijos. Teisės aktai turi apimti visus (ne)diskriminavimo pagrindus bei draudimą nepriimtinos rizikos DI sistemoms.
Viliamasi, kad naujasis DI aktas paskatins ES valstybes kurti DI kompetencijos centrus, prižiūrinčius sudėtingas DI sistemas.