aA
Naujajame tarptautiniame tyrime nustatyta, kad jei Žemės vidutinė temperatūra padidės dar 1 laipsniu, pasaulis gali susidurti su tokiu klimatu, kad pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį nebeteks prasmės.
© Sipa / Scanpix

Tyrime, prie kurio prisidėjo mokslininkai iš viso pasaulio, nustatyta, kad Žemė artėja prie kritinio taško, kurį pavadino „šiltnamio klimatu“ (angl. hothouse).

Jei bus pasiektas šis kritinis taškas, vidutinė temperatūra pakils daugiau kaip 5 laipsniais, lyginant su priešindustrinio laikotarpio temperatūra, o tai pakels jūrų lygį 60 metrų. Jei taip nutiks, daugumoje pasaulio vietų žmonėms taps neįmanoma gyventi.

Tyrimo vadovas ir Australijos nacionalinio universiteto (ANU) profesorius Willas Steffenas teigia, kad Žemės sistemos procesai turi grįžtamąjį ryšį ir jie tuoj gali pilnai įsijungti. „Tikrą susirūpinimą kelia tai, kad vieni procesai veikia kitus – tai kaip domino efektas“, – sakė profesorius Steffenas.

„Kai vienas procesas pajuda į priekį, jis išjudina kitus procesus. Vidutinė globali temperatūra šiuo metu šiek tiek viršija 1 laipsnį Celsijaus, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Ir ši temperatūra kasmet padidėja 0,17 laipsnio“, – pridūrė profesorius.

„Tad net jei bus įgyvendintas Paryžiaus susitarimo tikslas ir temperatūra nepakils 1,5-2 laipsniais, negalime atmesti rizikos, kad tai vis tiek sukels grįžtamuosius ryšius ir Žemės sistema bus nustumta link to, kad mūsų planeta pavirs šiltnamiu, – teigiama tyrime. – Be to, norint pasiekti dabartinius Paryžiaus susitarimo tikslus, net ir esamų iniciatyvų nepakanka.“

Profesorius Steffenas pripažįsta, kad ne vien tik žmonės yra atsakingi už klimato pokyčiaus, bet būtent žmonijos indėlis į šiuos pokyčius yra didžiausias. Todėl šalims būtina bendradarbiauti ir „pagreitinti perėjimą prie pasaulinės ekonomikos be emisijų“.

Tyrime apžvelgiama 10 grįžtamojo ryšio procesų ir kai kurie iš jų gali sukelti „nekontroliuojamą anglies paleidimą“ į atmosferą. Tokie procesai apima amžinojo įšalo atitirpimą, Amazonės atogražų miškų nykimą, Šiaurės pusrutulio sniego dangos sumažėjimą, Arkties vasaros jūros ledo praradimą bei Antarktidos jūrų ledo ir poliuose esančių ledo sluoksnių sumažėjimą. Tyrime nėra tiksliai nurodoma kada tiksliai būtent šie procesai galėtų įvykti, bet mokslininkai teigia, kad visa tai gali įvykti per mažiau nei du šimtus metų.

Tyrėjai taip pat perspėja, kad žmonijos judėjimas link „šiltnamio klimato“ neabejotinai sunaikins deltų aplinkas, padidins pakrantėms padarytų audrų žalą ir sunaikins koralinius rifus dar iki šio amžiaus pabaigos, o gal net ir anksčiau.

„Mes turime suvokti, kad tai jau tampa egzistenciniu klausimu. Šiltnamio klimato poveikis žmonijai bus didžiulis, kartais staigus ir neabejotinai kenksmingas“, – teigiama tyrime.

Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America (PNAS)“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Keisti faktai apie protingus žmones (70)

Daug kas mėgsta sakyti, kad pasaulyje per daug kvailių. Tačiau iš tiesų apsižvalgę aplink...

Mokslininkai sutarė nuo šiol kilogramą skaičiuoti kitaip (68)

Istoriniu balsavimu šalys, dažnai nesutariančios dėl daugybės kitų klausimų, penktadienį...

Prancūzijoje prieš aukcioną rekonstruoti du dinozaurų skeletai

Kitą savaitę Paryžiuje vyks aukcionas, kuriame bus parduodama apie šimtas gyvūnų iškamšų...

Rusija rengiasi pirmajam skrydžiui į TKS po raketos „Sojuz“ nesėkmės (5)

Rusija penktadienį turi paleisti į raketą „ Sojuz “ su krovininiu erdvėlaiviu, ir tai bus...

Ar lėktuvas galėtų tęsti skrydį, jei sugestų trys iš keturių variklių? (32)

„Boeing 747“ – tai laineris kartais vadinamas dangaus karaliene. Šis įspūdingas lėktuvas...

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (9)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (95)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (125)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (107)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (76)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Neįtikėtinas rašytojos Colette gyvenimas: vyras vogė jos talentą, o ši keršijo romanais su jo 16-mečiu posūniu ir kitomis moterimis

Netrukus kelionę po Lietuvos kino teatrus pradės juosta „Koletė“ – dar vienas svarbus...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (98)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (5)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...

Suvalgę kažko saldaus patiriate nemalonius simptomus? Mitybos ekspertai aiškina, kokiais atvejais gali tekti atsisakyti cukraus

Daugumos mūsų santykis su cukrumi svyruoja nuo meilės iki neapykantos. Mums patinka saldumynai, jie...