Kompiuteriu matuodami smegenų veiklą mokslininkai gebėjo „perskaityti“ sapnuotojo vaizduotės sukurtus objektų vaizdinius – pavyzdžiu, raktus ar lovą.
„Mes beveik nieko nežinome apie sapnų paskirtį. Šis metodas gali padėti užpildyti šią spragą ir išsiaiškinti sapnų funkciją“, – tikisi tyrimo bendraautorė Masako Tamaki, neuromokslininkė iš Brauno universiteto.
Be to, tyrimai, atliekami naujuoju metodu, gali padėti išsiaiškinti, kas vyksta smegenyse, kai sapnuojami košmarai.
Kodėl žmonės sapnuoja? Atsakymas į šį klausimą tebėra mįslė. Remiantis Sigmundo Freudo teorija, sapnai – būdas iš dalies apmaldyti slapčiausius troškimus ir neišsipildžiusias svajones. Kitų įsitikinimu, tai tik šalutinis miego ciklo produktas, neturintis tikslios paskirties. Trečiosios teorijos šalininkai spėja, jog sapnuodami mūsų smegenys iš perdien surinktų dėlionės detalių toliau tęsia dienos darbus. Kad ir kaip ten bebūtų, daugelis žmonių linkę tikėti, kad sapnai turi reikšmę.
Mokslininkai jau seniai svajoja praskleisti sapnų karalystės šydą ir pažvelgti, kas tuomet vyksta smegenyse. Ankstesni tyrimai leido spėti, kad įmanoma iškoduoti smegenų veiklą ir išsiaiškinti, apie ką galvojama. Tad kodėl nepabandžius pamėginti iškoduoti sapnų?
M. Tamaki su kolegomis, naudodamiesi funkcinio magnetinio rezonanso aparatu, stebėjo trijų miegančių žmonių smegenų veiklą. Mokslininkai juos kas keletą minučių pabudindavo ir paprašydavo papasakoti, ką sapnavo. Galiausiai mokslininkai surinko maždaug 200 vaizdinių. Jie stengėsi sujungti dalyvių apibūdintą sapnų turinį su specifiniais smegenų veiklos rodikliais, užfiksuotais funkcinio magnetinio rezonanso skenografijose. Tuos ženklus suvedė į kompiuterį, kuris ėmėsi žmonių sapnų analizės. Kompiuteris, remdamasis budrių žmonių smegenų veiklos matavimais, gebėjo atskirti ir užfiksuoti, kada žmogus sapnuodavo tam tikrus objektus.
Tyrėjus nustebinę rezultatai atskleidė, kad tie patys smegenų regionai veikia ir žmonėms esant budriems, ir jiems sapnuojant.
