„Jos prarado laiko jausmą“, sakė tyrimui vadovavęs Oregono valstijos universiteto (JAV) mokslininkas Jaga Giebultowiczius (Gibultovičius).
Kadangi biologinio laikrodžio genai taip pat įtakoja ir veiklą, nesusijusią su laiku – pavyzdžiui, poravimosi „dainos“ trukmę – šis atradimas neturėtų labai stebinti, sakė biologinio laikrodžio genų ekspertas Ezio Rosato iš Leičesterio universiteto (D.Britanija).
„Tas pats įrankis naudojamas daugeliui darbų atlikti – ir taisant automobilį, ir statant namą galima naudoti tą patį plaktuką“, sakė E.Rosato. Tačiau šis tyrimas įdomus tuo, jog parodė, kaip biologinį laikrodį reguliuojantys genai veikia ir kitą su laiku susijusį užsiėmimą.
Tiesa, geno poveikio seksui mechanizmas yra kitoks nei jo poveikis biologiniam laikrodžiui, nes sutrukdžius tik šviesos ir tamsos ciklų eigą poravimosi trukmė nekinta.
Vaisinių muselių biologinių laikrodžių geno veiklos supratimas padėtų išsiaiškinti ir tai, kaip analogiški genai veikia žmonių organizmuose. Šie žmonių genai atsakingi už organizmo veiklos sutrikimą perskridus keletą laiko juostų.
Taip pat mokslininkai mano, kad biologinio laikrodžio genas saugo nuo vėžio, tačiau šio apsauginio mechanizmo tyrimas labai sudėtingas, nes žmonių organizmuose yra daugiau nei viena geno kopija. Genetikams dirbti su muselėmis patogiau, nes, „nors žmonių genetiniai biologiniai laikrodžiai yra sudėtingesni, esminiai jų veiklos principai yra tapatūs“, sakė E.Rosato.
Kol kas nežinoma, ar pašalinus biologinio laikrodžio genus iš žmogaus organizmo, lytiniai santykiai užtruktų ilgiau. „Būtų labai įdomu atlikti šį eksperimentą“, sakė E.Rosato.
